Jau ketvirtus ar penktus metus džiovinu žalius, nespėjusius sunokti pomidorus. Džiovinu elektrinėje džiovykloje arba paskleistus ant kepimo popieriaus orkaitėje. Džiovinimas trunka panašiai tiek, kiek ir prinokusių, tik žalius džiovinu iki traškučių kietumo. Jų nekonservuoju aliejuje, kaip raudonų, bet laikau hermetiškame inde.
Panaudojimo spektras kiekvienais metais vis plečiasi, anksčiau juos naudodavau tik sriuboms gardinti. Sriubos praturtėdavo spalva ir šviežių pomidorų aromatu.
Pernai dalį džiovintų pomidorų sumaliau kavamale ir žaliuosius miltelius pradėjau dėti į gaminamą Ghi sviestą ar naminį sūrį, makaronų patiekalus, sriubas (spalvai ir tirštinimui). Taip pat žalių pomidorų skonis ir kvapas ir spalva puikiai dera karštuose padažuose mėsai.
Skaičiau nemažai straipsnių apie žalių pomidorų kenksmingumą sveikatai, bet termiškai apdorotus žaliuosius mokslininkai valgyti leido 🙂 Todėl juos konservuoju, džiovinu ir verdu nuostabius džemus.