Tikrai nekasdieniška sriuba. Vienas vyrukas šią sriubą suvalgė tylėdamas, nors prie stalo virė aktyvi diskusija apie šių dienų realijas. Po to atsilošė ir pasakė „lafaaaa”. Puikus komplimentas šeimininkei 🙂 Iš tiesų, be galo įdomi sriuba. Visų pirma todėl, kad sriuboje nėra vandens. Ir dar dėl to, kad alus ir aviena – keistai skambantis derinys. Avienos dar visai neseniai visiškai nevalgydavome, mat ji man asocijuodavosi su lajaus kvapu. Paragavus ūkyje augintos avienos, šis mitas buvo išsklaidytas. Produktų tikrai rasite bet kuriame dideliame prekybos centre, o su mėsa siūlyčiau nerizikuoti, jei jau bandysite gaminti šį gėrį, pirkite avieną iš ūkininkų. O jei visgi bijote lajaus, naudokite ėrieną. Brangiau ir ne taip macna, deja…
10 porcijų bus reikalinga:
2kg avienos (geriausia krūtinė, mentė)
100g sviesto
3l tamsaus alaus (laipsniai nesvarbūs, nes jie vis vien išgaruoja)
3 dideli svogūnai (apie 500g)
2 baklažanai (apie 400g)
2 jaunos cukinijos (apie 400g)
150g plačių lakštinių makaronų
Druskos
Po 1aš džiovintų čiobrelių, rozmarino
150-200g šviežios kalendros
Avieną nuplaunu ir supjaustau stambesniais gabalais. Keptuvėje išlydau sviestą ir jame apkepinu mėsą.
Svogūnus, cukinijas ir baklažanus supjaustau stambiais gabalais, į 5l puodą supilu 1l alaus, sudedu daržoves ir kaičiu ugnį. Skysčiams užvirus, ugnį sumažinu iki minimalios ir palieku troškintis 45min.
Po 45 minučių blenderiu sutrinu daržoves, tuomet sudedu mėsą, supilu likusį alų. Padidinu ugnį ir, sriubai užvirus, sudedu lakštinius ir paverdu pridengtą dangčiu dar apie 15min. Tuomet sudedu prieskonius, išmaišau ir puodą nukeliu nuo ugnies. Puodą palieku uždengtą.
Tiekiu po 15-20min., kiekvieną porciją pabarsčiusi kapotais kalendros lapeliais.
Grietinė šioje sriuboje netinka.