Turiu tokią nuostabią privilegiją bendrauti su ūkininkais, karts nuo karto lankausi jų ūkiuose su savo produktais ir nusiperku jų karvučių, ožkų ar avių pieno, sviesto, grietinės. Kartais darome tikruosius ūkinius mainus, tai labai smagi patirtis, kurioje nedalyvauja pinigai, tik produkto vertė. Paskutiniu metu dažnai lankausi pas jauną ūkininkę šalia Vilniaus, labai jau man patiko jos mušamo sviesto skonis. Laima išdavė paslaptį, vasarą jos pievose auga daug čiobrelių, turbūt todėl jos sviestas toks kvapnus ir gardus.
Jau daug metų gaminu lydytą sviestą, apie jo naudą nerašysiu, informacijos internete gyva galybė, galiu tik patvirtinti, kad ir skoniu, ir kvapu jis lenkia bet kokį kitą augalinį riebalą. Esu girdėjusi, kad jį metus laiko galima laikyti kambario temperatūroje, bet argi tai būtų įmanoma? Sutepam ir sukepam jį labai greitai, netgi pagaminus didesnį kiekį, mat didesniu kiekiu norisi dalintis, o pasidalinus žiūrėk jau vėl pas Laimą reikia sukt 🙂 Jokių ingredientų šiame recepte nėra, sviestas ir tiek. Galite drąsiai lydyti ir pirktinį, svarbiausia, kad jis būtų ne mažesnio nei 83 procentų riebumo.
Sviestą lydau plačiame stikliniame inde, galima naudoti netgi stiklinę kepimo formą. Tai maža gudrybė, bet labai smarkiai įtakojanti sviesto kokybę.
Taigi, indą dedu ant viryklės, įjungiu minimaliausią kaitrą, lukteliu, kol indas truputį įkais ir tuomet į jį sudedu nedideliais gabaliukais pjaustytą sviestą. Kartais gaminu pusę kilogramo, kartais, kai norinčių yra daug, ir visus penkis. Svarbu žinoti, kad kilogramai mililitrais nevirs, išgaruos ir nusės apie 30 procentų sviesto masės.
Nuo viryklės nesitraukiu, medine mentele vis pebraukiu per dugną. Po 10-15 minučių pasirodo putos, toliau lėtai stebiu procesą, pabraukydama indo dugną. Negaliu pasakyti po kiek tiksliai laiko, kartais po 15, o kartais ir po 25 minučių putos staiga krenta į dugną, tai svarbiausias momentas, nes dabar reikia išjungti kaitrą. Palieku indą neliesdama, sviestas dar ilgai kunkuliuoja ir yra LABAI karštas, atsargiai!
Kai jau sviestas nurimsta, pasiruošiu koštuvą, iškloju jį marle ir nukošiu ghee į gilų indą. Dar šiltą supilstau į stiklinius indus, užsuku dangtelius ir lydytą sviestą keliolikai minučių dedu į šaldytuvą. Vėliau jau laikau kambario temperatūroje.
Tobulas sviestas maisto ruošimui keptuvėje. Duonai patepti. Sako, netgi žaizdoms gydyti…
Kartais norisi žalio sviesto, tuomet į pravėsusį ghee įberiu specialaus prieskonių mišinio, jau paruošto galima nusipirkti didesnėse prieskonių parduotuvėse, jis taip ir vadinasi – prieskoniai žaliam sviestui.
Ka duoda perkosimas? Kas turi nusesti marleje ? Kaip tik dabar lydau .
Miela Rūta, nukošiant į sviestą nepapuola pieno baltymai, kurie lieka puodo dugne, kartais praslysta koks gabaliukas, o man patinka švarus sviestas 😉
Supratau , drumbulai turi likti ant dugno . Ačiū 🙂
Įdomus žodis – drumbulai 🙂 Liks kai kas, pamatysite 🙂
Čia aplink Kybartus taip šnekėjo 🙂 Barbarizmas gal koks . Mano mama taip sakydavo …Niekas čia man nekvepia riešutais ir neskaidrėja ! Gal perkaitinau ? Ar nedakaitinau ? Kvepia pienu ir tiek . Sviestas „krautuvinis „, saldžios grietinėlės. Kaitinau nepilnai valandą , gal dar pakaitinti ( pavirti ) ?
Ar nusėdo drumzlės? Kvapas gali atsirasti po to, kai sustings. Turi būti gintarinė spalva, skaidri.
perkošiau , liko neskaidrus . Paulaukus ėmė skaidrėti . Drumzlės gula ant dugno , o samteliu nuo viršaus nusemiu .Ką su drumzlėmis daryt ?Jos jau niekur netinka ?
Tikrai netinka, koškite.
Ačiū .