Susitikusi smagiai ir labai jaukiai popietei su ex-kolege, prisiminiau jos firminius marinuotus agurkėlius. O čia dar ir kaimynė užsiprašė šviežių kiaušinių, o mainais atnešė pusmaišį lauko agurkų. Pamaniau, kad laikas atidaryti agurkų marinavimo sezoną, bet… niekaip savo tinklarašty neradau to Evos agurkų recepto. Teko pasikapstyti laiškų archyvuose, tuo pačiu perskaityti galybę senų susirašinėjimų, ir ne tik su ja. Taigi, marinuotų agurkų gamyba persikėlė į kitą parą, o aš iki išnaktų dūsavau, skaitydama romantiškus ir labai nostalgiškus laiškus…
O ryte jau buvau radusi receptą. Tai vadinamasis šaltas marinavimo būdas, kai agurkai užpilami tik konservantais, be jokių terminių apdorojimų. Šis receptas tinka tik tiems, kurie nebijo didesnio acto ar cukraus kiekio. Bet ir suvalgyti šio gardumyno vienu kartu daug nesinori, tai labiau užkandis, priedas prie kitų garnyrų, picos ar karštų sumuštinių įdarų ir panašaus maisto, kurio kasdien (tikiuosi) nevalgote. Skamba keistai, bet taip ruoštiems agurkams nereikia nė rūsio ar šaldytuvo, konservai puikiai laikosi kambario temperatūroje. Todėl tikrai verta pasigaminti bent kelis stiklainius, net jei esate konservavimo profanas.
Svarbiausia, kad į konservus nepapultų vanduo. Todėl tiek agurkai, tiek iškaitinti stiklainiai ir dangteliai turi būti absoliučiai sausi.
Agurkus nuplaunu, nusausinu, nupjaunu uodegas ir supjaustau figūriniu peiliu 2-3cm griežinėliais ir tuomet pasveriu. Proporcijos marinavimui sekančios:
1 kg pjaustytų agurkų
1 vš rupios druskos
200 g cukraus
5 vš bekvapio aliejaus
100 ml 9% maistinės acto rūgšties (arba 150 ml 6% obuolių acto)
6-8 skiltelės česnako
Ant supjaustytų agurkų beriu druską, mediniu šaukštu permaišau ir palieku bent 2 valandoms. Per šį laiką agurkai išleidžia sultis. Tuomet supilu actą, aliejų, suberiu cukrų ir griežinėliais pjaustytas česnako skilteles. Vėl gerai sumaišau, dubenį pridengiu lėkšte ir palieku ramybėje dar 12 valandų.
Stiklainius ir dangtelius išplaunu karštu vandeniu, sudedu ant orkaitės grotelių (žemyn galva) ir kaitinu 90C apie 15 minučių. Palaukiu, kol atvės ir tuomet į juos dedu agurkus, užpilu skysčiu, užsuku dangtelius ir nešu į sandėliavimo vietą.
Skaitau receptą ir negaliu patikėti, kad žiemai taip konservuoti agurkai laikysis…ar jie nepradės rūgti…aš panašiai darydavau, tik kaitndavau stiklainiuose agurkų mišinį.
Miela Reda, gaminu taip jau eilę metų, kai kurie konservai išsilaikė net porą metų. Kaip ir rašiau recepte, svarbu, kad nepapultų vanduo, tuomet gali prasidėti rūgimas.
Būtinai pabandysiu. Ačiū
Jūs rašote 100ml maistinės acto rūgšties arba 150 ml obuolių acto. Betgi pirmoji yra 70 proc., o antroji tik 6. Ar pirmosios ne per daug?
Miela Vida, 70 procentų rūgštis buityje vadinama esencija. Maistinė acto rūgštis (arba spirito actas), kurią naudoju šiam receptui, yra 9 procentų. Ačiū už pastebėjimą, įrašysiu tekste, kad ir kiti nesiklaidintų 🙂
Pons Antanai, agurkų masė, jei ji vandeny, pradeda rūgti. Jei tik konservantuose – ne. Kaip manote, kam rašau receptus? Kad rašyti? Ne. Tam, kad dalintis patirtim, kuri byloja, kad šiuo receptu agurkai laikosi net dvi žiemas. Jūs pirma pabandykite, tuomet pakomentuokite. Ačiū.
Su Jūsų atsakymu suabejoju nes panašus receptas nepavyko. Todėl prašau
jaigu yra galimybė pateikite savo saldžiarūkčių agurkų marinavimo receptą pateikiant reikiamus priedus ir kiekius marinatui vienam litrui vandens ir visą procedūrą iki stiklainio užsukimo. Iš karto dėkoju. Antanas
Nepavyksta dėl daugelio priežasčių – dėl nešvarių produktų, indų, senų dangtelių ir netgi nuo blogos nuotaikos 🙂 Esu aprašiusi daugybę agurkų marinavimo receptų, visus juos rasite, paspaudę kategoriją „konservai”. Rekomenduoti vieną sudėtinga, nes visi mėgstame skirtingus skonius.