Toj stebuklingoj Almutės krautuvėlėj Kalvarijų turguje vis atrandu kažką įdomaus. Pastarąjį kartą akis užkliuvo už žalių grūdelių. Mano minus keturios dioptrijos, net ir pakoreguotos akiniais, iš tolo rodė žaliuosius lęšius. „Lęšiai?” – paklausiau aš. „Pupuolės”- išdidžiai tarė Almutė. Ir tai buvo tas retas kartas, kai aš nustebau, nes tikrai niekada nebuvau susidūrusi su šia pupelių rūšimi. O pupeles mes itin mėgstame. Ir gal net teisingiau būtų sakyti naujai pamėgome, nes kol nežinojau vienos nedidelės paslapties, nevalgydavome jų prieš svarbią dieną, prieš naktį, prieš einant į darbą ir taip toliau. Dėl jums gerai žinomų priežasčių 🙂 Paslaptimi su jumis pasidalinsiu, juk iš pupelių galima pagaminti net ypatingus biskvitus tortui, ką jau kalbėti apie troškinius, sriubas, garnyrus… O man dar patinka užkandžiauti jomis vakare, žiūrint kokį įdomų filmą, tiesiog išvirtomis ir kelias dienas padžiovintomis lėkštėje virš radiatoriaus.
O iš žaliosios naujienos išviriau labai gardžią sriubą, pabandykite ir jūs, ir nebūtinai su ožkiena ir pupuolėmis, tiks ir jautiena su šabalbonais. Nustebins ne tik sodrus skonis ir tiršta tekstūra, bet ir paruošimo greitis.
10 porcijų pasiruošiu:
1 kg ožkienos su kaulu (tiks bet kokia kita mėgstama mėsa)
1 vidutinę morką
2 vidutines bulves
1 didesnį svogūną
100 g pupuolių (arba smulkesnių pupelių)
2 vš miežinių kruopų
1 aš mėgstamų prieskonių sriubai
1 aš sodos
Druskos
Į 5 litrų puodą pilu 3 litrus vandens, sudedu nedideliais gabaliukais supjaustytą mėsą ir kaičiu ugnį. Nuo užvirimo mėsą verdu apie 15 minučių. Pupeles suberiu į gilesnį indą, dedu šaukštelį sodos ir užpilu litru šilto vandens, pamaišau, kad soda ištirptų. Tai ir yra ta mažoji paslaptis, kuri pupeles paverčia draugiškomis ir vėliau nebegaminančiomis dujų 🙂
Supjaustau daržoves – bulves kubeliais, o morkas ir svogūnus sutarkuoju stambia tarka. Daržoves beriu į puodą, taip pat suberiu nukoštas ir po tekančiu vandeniu perplautas pupuoles, kruopas ir palieku kunkuliuoti 10 – 15 minučių. Pasūdau, pagardinu prieskoniais, uždengiu sandarų dangtį ir išjungiu ugnį. Palieku ramybėje pusvalandžiui.
Tiekiu su grietine tiems, kas mėgsta grietinę sriuboje. Su juoda duona, ją valgantiems. Bet sriuba tokia gardi, kad puikiai tinka be jokių priedų.
