Daržovių likučių sultinys

Daržovių sriuba ar daržovių sultinys turbūt pažįstami kiekvienam. Tačiau ypatingai sodrų ir aromatingą sultinį galima pagaminti ir iš to, ką dažniausiai lengva ranka metame į šiukšlinę (ar kompostinę).

Apie tokį sultinį kalbėjomės LRT “Klauskite daktaro“ laidoje (įrašą rasite čia), bet tiems, kurie mėgsta receptus skaityti, o ir tiems, kuriems kilo klausimų po laidos, aprašysiu visą procesą ir kai kuriuos niuansus šiame įraše.

Pirmiausiai labai svarbu atskirti sąvokas kas yra “maisto likučiai“ ir kas yra “maisto atliekos“. Jei likučius galime sunaudoti patiekalų ar ruošinių gamybai, tai maisto atliekos neturėtų papulti į mūsų racioną. Toks pats skirtumas yra ir sąvokose “suvytusi“ ir “pradėjusi vysti“ morka. Net ir ilgai verdamam sultiniu netiks jau suvytę daržovės.

Taip pat turime atminti, kad tokiam koncentruotam maistui reikia naudoti kuo ekologiškesnes daržoves, tačiau kai kurių daržovių likučiai visiškai netinka ne tik dėl žievėje kaupiamų nitratų, bet ir dėl skonio.

Tam, kad pradėję vysti ar lupamos daržovės būtų tinkamai laikomos, įsitaisiau atskirą dėžutę šaldiklyje, joje kaupiu likučius, o dėžutei pilnai užsipildžius iškarto verdu sultinį. Jį, beje, taip pat galima užšaldyti vėlesniam laikui, tačiau mūsų namuose nėra dienos be sriubos, todėl sultinys sunaudojamas kaipmat.

Ir dar vienas svarbus momentas. Jei jums visgi norisi mėsiško sultinio, į tą patį puodą galima dėti raudoną mėsą ar kaulėtas jos dalis, viskas puikiai susiporuos ir gausite nuostabaus aromato bazę sriubai.

Tai kas gi tinka sultiniui?

Toliau skaityti “Daržovių likučių sultinys“

Kūmos moliūgų sriuba

molsrLD

Mano firminėje sriuboje yra keli retai kur prekybos vietose sutinkami produktai – moliūgų rupiniai ir vištų uodegėlės. Rupiniai yra po aliejaus spaudimo likę išspaudos, rupios (matyt todėl kalbininkai jas taip pavadino), trapios, spalvingos ir labai kvapnios, naudoju juos visur, kur anksčiau naudodavau džiūvėsėlius. Tačiau iki aliejaus preso atsiradimo namuose apie rupinius ir pati buvau ne ką girdėjusi, o moliūgų sriubą gardindavau maltomis moliūgų sėklomis. O štai vištų uodegėles atradau palyginti neseniai, vienoje Nemenčinės parduotuvėlėje, tokioje mažoje, kokiose ką nors perkant visada iš pardavėjų ar kitų pirkėjų dovanų gauni receptą  🙂

Uodegėlės yra puikaus sultinio garantas, o moliūgų sriubai tai itin svarbu. Be abejo, sultiniui tinka ir kitos dalys, svarbu, kad jos būtų kaulėtos.

O kad nebūtų vien kremo konsistencijos, į sriubą įpjaustau pievagrybius (žiemos variantas) ar šviežius miško grybus rudenį. Esu bandžiusi gardinti šią sriubą marinuotais kelmučiais, valgytojai raukė nosis, tad grįžome prie šviežių.

Ir paskutinis, vienas smagiausių atradimų – į tiekiamos sriubos lėkštę įberti spanguolių uogų, jų sprogstanti rūgštelė yra tiesiog tobulas skonio partneris.

Toliau skaityti “Kūmos moliūgų sriuba“

Pupuolių sriuba

Pupsriube

Toj stebuklingoj Almutės krautuvėlėj Kalvarijų turguje vis atrandu kažką įdomaus. Pastarąjį kartą akis užkliuvo už žalių grūdelių. Mano minus keturios dioptrijos, net ir pakoreguotos akiniais, iš tolo rodė žaliuosius lęšius. “Lęšiai?“ – paklausiau aš. “Pupuolės“- išdidžiai tarė Almutė. Ir tai buvo tas retas kartas, kai aš nustebau, nes tikrai niekada nebuvau susidūrusi su šia pupelių rūšimi. O pupeles mes itin mėgstame. Ir gal net teisingiau būtų sakyti naujai pamėgome, nes kol nežinojau vienos nedidelės paslapties, nevalgydavome jų prieš svarbią dieną, prieš naktį, prieš einant į darbą ir taip toliau. Dėl jums gerai žinomų priežasčių 🙂 Paslaptimi su jumis pasidalinsiu, juk iš pupelių galima pagaminti net ypatingus biskvitus tortui, ką jau kalbėti apie troškinius, sriubas, garnyrus… O man dar patinka užkandžiauti jomis vakare, žiūrint kokį įdomų filmą, tiesiog išvirtomis ir kelias dienas padžiovintomis lėkštėje virš radiatoriaus.

O iš žaliosios naujienos išviriau labai gardžią sriubą, pabandykite ir jūs, ir nebūtinai su ožkiena ir pupuolėmis, tiks ir jautiena su šabalbonais. Nustebins ne tik sodrus skonis ir tiršta tekstūra, bet ir paruošimo greitis.  Toliau skaityti “Pupuolių sriuba“

Ropių sriuba

RopiuSriuba2

Antroji kelionė į Islandiją pavyko neįtikėtinai puikiai, vėl įsimylėjau tą vėją, ledynų kvapą ir … ropes. Visi įspūdžiai sugulė Lietuvos ryto straipsnyje (galite paskaityti Čia). O su jumis noriu pasidalinti dar vienu ropių sriubos receptu.

Šia sriuba nustebinsite net išrankiausią sriubų žinovą, ropių aitrumas labai dera su švelniu avienos skoniu ir petražolių intensyvumu. O jei dar naudosite žalius lakštinius, galite  drąsiai gaminti išskirtinių švenčių stalui. Tik vienas svarbus momentas – ši sriuba ypatingai greitai… rūgsta, todėl ją verdu arba tik prieš pat tiekiant, arba išvirusią ir atvėsusią laikau šaldytuve.

Toliau skaityti “Ropių sriuba“

Burokėlių ir moliūgų sriuba

burokeliusriuba

Ši sriuba itin tinka pietų stalui žvarbią ar niūrią dieną. Pradžiuginsite ne tik skrandį, bet ir akims bus peno – ryškūs burokėliai džiugins kartu su saulės spalvos ciberžole. Naujiena ta, kad jautieną, dedamą į šią sriubą, kepinu kokosų aliejuje, tai suteikia nepakartojamo skoninio žavesio.  Besiruošiant aprašyti sriubą, gaminau ją jau kelis kartus, vienas iš smagesnių atradimų buvo įberti lukštentų moliūgų sėklų į lėkštę tiekiant.  Toliau skaityti “Burokėlių ir moliūgų sriuba“

Rajos sparno žuvienė

rajos-zuviene

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkę ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. “Tai rajos sparnas“- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, jį nupirkau.

Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors gerklose įstrigusios ašakos.

Bet visgi labiausiai pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik šaltuoju sezonu ( tuo įsitikinau jau ne pirmus metus). Tad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemą dažniausiai užpildau būtent jais.

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti “Rajos sparno žuvienė“

Miežinė kopūstienė “iš kirvio“

DSC_0184

Visi žinome pasaką apie košę iš kirvio. Tai štai labai panašiai viskas ir nutiko su šia sriuba. Lauke atvėso, jau norėjosi karšto maisto ir vyras paprašė kopūstų sriubos. Kopūstą turėjau, bet nei bulvių, nei morkų, nei cukinijos ir net mėsos sultiniui. Važiuoti į parduotuvę nebuvo jokio noro, todėl sumaniau apšvarinti šaldytuvo lentynas ir sukurti naują sriubą. Cha! Lyg ir labai paprasta, bet tuo pačiu originali sriuba. Ir kopūstiškai švelni, ir soti, ir … Toliau skaityti “Miežinė kopūstienė “iš kirvio““

Obuolinė burokėlių sriuba

DSC_1074

Šią sriubą verdu žiemą, tada, kai kaip šiandien – už lango lėtai sninga ir šąla. Žiemą dar ir todėl, kad pirmus raugintus obuolius paragaujame po Naujų metų šventės. Ne bėda, jei neturite raugintų obuoliukų, galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus. Apie tai kiek vėliau, pradžioje reikia pasiskaičiuoti kiek bus valgytojų, nes ši sriuba skani ką tik išvirusi ir tik iš bėdos bėdžiausios pašildyta kitą dieną.

Dar viena tema – virti burokėliai. Aš mėgstu virti šviežią buroką, tačiau taupantiems laiką tikrai tiks vakuumuoti virti (ir netgi jau sutarkuoti) burokėliai. Toliau skaityti “Obuolinė burokėlių sriuba“

Firminė pomidorinė su moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis

 

DSC_1430

Sriubos man – didžiulė erdvė fantazijai. Dažniausiai, užsimanius naujo skonio, kūryboje dalyvauja mano … spintelės 🙂 Kadaise pažįstama pasakojo jau išstovėjusi duobes grindyse prie drabužių spintos, mat niekaip rytais negali išsirinkti kuo dabintis. Panašias duobes jau turbūt galima aptikti ir mano virtuvėje, prie šaldytuvo ir spintelių. Atsidarau, peržvelgiu, peržiūriu, mintyse sudėlioju derinius ir imuosi darbo. Lygiai taip ir gimė ši sriuba. Ne visi bandymai būna vykę, ne visas pagiria valgytojai, tačiau ši – viena iš tikrai sėkmingų. Kaip pasakė vienas iš degustatorių – ‘sriuba su pakramtymais’. Soti, gaivi, saldžiarūgštė. Toliau skaityti “Firminė pomidorinė su moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis“

Kūmutės baklažanų sriuba

DSC_0601

Šiuo metu pigūs baklažanai. Kartais suridenu jų juosteles su feta ir džiovintais pomidorais, iškepu vieną kitą baklažanų laivelį, užsuku stiklainį-kitą šaltai marinuotų rutuliukų… Bet šioje sriuboje atsiskleidžia labai stiprus baklažanų skonis, todėl su dideliu malonumu rudenį gaminu šį savo kūrybos pietų patiekalą. Sriuboje man labiausiai patinka nedidelis kiekis tarpusavyje puikiai derančių skonių, ir netiesa, kad nebūna sriubų be bulvių ir morkų 🙂 Padidinus mėsos kiekį, sriubos užteks pietums, kito patiekalo nebesinorės. Toliau skaityti “Kūmutės baklažanų sriuba“