Šių metų atradimas – žuvis. Kepta orkaitėje, ant laužo, žuvienė su kokosų pienu ir grietinėle, rūkytas kapitonas ir strimėlė Klaipėdos žuvų turguj, riebioji gardžioji Linos iš Palangos dovanų siųsta silkė… Apie pastarąją šiandien plačiau.
Žodį „češkavonė” sužinojau sąlyginai neseniai, bendraudama su lenkų kilmės žmonėmis apie jų virtuvės subtilumus, o vėliau ir su rusais, kurie šį užkandį vadina straganina. Kaip šaldiklyje saugoti ir turėti visad ant sviestu pateptos duonos pasiruošusios keliauti skumbrės, jau esu rašiusi čia. Bet kadaise pabandžiau taip pat ruošti silkę – man asmeniškai skonis patiko dar labiau, nes ji irgi turi riebumo, tačiau neturi specifinio poskonio, kuriuo didžiuojasi skumbrė. Žodžiu, dabar mano šaldiklyje visada yra abiejų žuvų užkandžio.
O antrasis atradimas – foršmako ar dar kitaip vadinavo silkės kapotinio tolimas pusbrolis. Gaminant tikrąjį, pagal litvakų recetūras, visada bambėdavau, nes malant silkę užsikimšdavo mėsmalė, kaskart išrinkinėdama ‘niolika detalių kartodavau sau, kad daugiau šios patrovos ant mano stalo nebus. Bet namiškiai bent kas pusę metų vis primindavo, kad „jau norim”, todėl… Bandžiau malti virtuvės kombaino peiliais – gavosi košė, tiek išvaizda, tiek skoniu. O praeitą žiemą, tamsią dieną, kai viskas vyksta sulėtintai, pamaniau – jei jau kapotinis, tai gal reikia sukapoti? O gal net sutarkuoti? 🙂 Laiko turėjau į valias, produktų irgi, todėl didžiausiu ir aštriausiu peiliu ir „burokine” tarka smulkinau produktus ir likau labaaaaai patenkinta. Viskuo.
Taigi jei jau užsuku į mėgstamą žuvies parduotuvėlę, imu dvi didesnes silkes (sūdytas, su galvomis) ir visad pasiruošiu tiek češkavonės, tiek kapotinio. Papildomai reikia:
2 kietai virtų kiaušinių
2 nedidelių obuolių
1 nedidelio ar pusės didesnio svogūno
Žiupsnio maltų raudonųjų ir žiupsnio maltų juodųjų pipirų (galima naudoti ir aitriuosius, jei mėgstate aštrumą)
1/4 citrinos sulčių (nepilno valgomo šaukšto)
2 vš tyro aliejaus (naudoju savo gamintą moliūgų, galima keisti net kuriuo mėgiamu)
2 skiltelių česnako
Silkes išpjaustau ir nulupu odą – paruošiu filė. Pirmiausiai gaminu
Češkavonę
Dvi filė juostas iškapoju peiliu eglute, įpjovos neturi pilnai perpjauti žuvies, tik įpjauti. Neįgudusiems leistina padaužyti mėsos plaktuku 🙂
Smulkiai sukapoju česnaką, tolygiai paskirstau ant žuvies, užberiu juodų maltų pipirų, dar gardžiau užmalti kelių rūšių pipirų iš malūnėlio.
Atsikerpu du nemažus maistinės plėvelės kvadratus, ant kiekvieno dedu filė puselę ir atidžiai susuku į vyniotinį, plevelės galus apsuku kuo standžiau. Vyniotinius dedu į šaldiklį. Kai norisi ko nors ant juodos duonos riekės, patepu ją lydytu sviestu, iš šaldiklio traukiu češkavonę, atvynioju reikiamą dalį ir kuo aštresniu peiliu ant pjaustymo lentelės „padrožiu” ledinės žuvies drožlių, vyniotinį nedelsiant suvynioju atgal ir dedu atgal į šaldiklį.
Silkės kapotiniui
Išverdu kiaušinius ir nulupu, taip pat ir svogūną ir obuolius, pastariesiems dar ir išpjaunu sėklalizdžius. Pirmiausiai ant medinės lentelės smulkiai sukapoju silkę ir svogūną, sudedu į gilesnį indą. Obuolius ir kiaušinius į tą patį indą įtarkuoju stambia tarka, supilu citrinos sultis ir sumaišau. Tuomet gardinu pipirais, kartais dedu ir sezoninių šviežių žolelių, pilu aliejų ir lėtai darkart permaišau.
Skaniausias ragautas variantas – gerai atšaldyto šaldytuve kapotinio tepimas ant baltos kvietinės duonos. Antra vieta – juodai Biržų duonai.
