Kiek bemažintume šventinių stalų apimtis ir lėkščių turinius, neišvengiamai lieka maisto, kurio išmesti tikrai nekyla ranka. Nemėgstu švaistyti maisto.
Bet juk jo lieka ne tik po švenčių, žiū kartais iš šaldytuvo kampo nusišypso varškės pakelis ar stiklainy liūdi vienišas marinuotas agurkas. Duonos riekė. Sviesto gabalėlis. Dešrigalis. Pora šaukštų konservuotų žirnelių. Ir t.t.
Be šaldymo, esu atradusi galybę būdų produktus transformuoti į patiekalus, mielai dalinuosi sava patirtimi:
Virti kiaušiniai – fermentuoju juos burokėlių sultyse, ypatingai gardus reikalas, receptas ČIA. Ir dar kepu nuostabų bulvių apkepą, kurio viena svarbių sudedamųjų irgi yra virti kiaušiniai, receptas ČIA. O dar gaminu originaliuosius ir labai savotiškus rūkytus kiaušinius, ir rūkyklos tam turėti nereikia, receptas ČIA.
Majonezas – kepu sausainius! Receptas ČIA.
Sužiedėjusi juoda duona – šliūkšteliu gero aliejaus į keptuvę, jam įkaitus sudedu duoną, apkepant kitą pusę, užmalu druskos. Tokia duona puikiai laikosi šaldytuve iki kelių savaičių. Valgant „prie alaus”, patrinu česnaku, šviežiu ir tik prieš pat valgant. Beje, rupesnių miltų balta duona tinka irgi puikiai. Jei lieka naminės duonos, raugiu duonos girą.
Silkė – pagaminu foršmaką (kapotinį) arba padarau net porą mėnesių šaldiklyje gyventi galinčius suktinius, receptai ČIA.
Virti burokėliai – sutarkuoju ar supjaustau šiaudeliais, dalį sudedu į šaldiklį, kitą dalį užraugiu stiklainyje greitam vartojimui, kartais netgi užpilu klasikiniu marinatu.
Marinuoti agurkai – nors jau daugel metų einame raugintų daržovių link, švelniai marinuoti agurkai mano rūsyje dar vis turi garbingą lentyną. Atidarius stiklainį, net ir laikant šaldytuve, agurkai praranda skonines savybes ir traškumą, todėl nieko nelaukiant, likus nesuvalgytų, supjaustau juos kubeliais ir sudedu į šaldymui tinkančią dėžutę. Kitam „mišrainių” gamybos etapui juos telieka atitirpdyti, kartais tokiais pagardinu omletą. Šis patarimas netinka raugintiems agurkams, atšildami jie ištyžta.
Varškė – kartais netgi paieškau užsilikusios varškės, mat iš jos pagaminti galima pagaminti galybę skanumynų. Dažniausiai minkau tešlą ir gaminu nerealiuosius varškinius sausainius (jie nebūtinai saldūs), receptas ČIA. Šiuos sausainius kartais naudoju kaip duonos pakaitalą. Dar vienas, rimtesnis reikalas, yra sūrio gamyba. Daugelis nė nenumano, kad tai absoliučiai nesudėtingas procesas, tereikia įdarbinti laiką. Varškę sutrinu su trupučiu druskos ir kmynų, sukrečiu į sūrmaišį (ar kelis sluoksnius marlės, kurios galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje), stipriai surišu, kad neliktų jokių oro tarpelių ir pakabinu pačioje šilčiausioje namų vietoje. Žinoma, tokius sūrius gaminu tik šaltuoju metų laiku, kai yra kaitra radiatoriuose, katilinėje. O elementariausias būdas – greitai suminkyti varškėčių tešlą ir išvirti ar iškepti krakmolinius varškėčius. Receptas ČIA.
Grietinė – nutinka juk taip, kad visą savaitę jos nesinori, o kai jau norisi, ji būna pageltusi, sukietėjusi, tai visiškai nereiškia jos galo, svarbu, kad nebūtų įsimetęs pelėsis. Tuomet ją suplaku su kiaušiniais ir kepu dievišką svogūnų pyragą. Receptas ČIA.
Vaisiai – jų būna begalės, ypač mandarinų ypač po Kalėdų 🙂 Viskas priklauso nuo kiekio, jei į maldas nevežti vaisių svečiai nesureaguoja ir visgi priveža jų kilogramais, tuomet verdu džemus. Žiemą su muskato riešutu, imbieru, žvaigždiniu anyžium. Taip pat šaltuoju metų laiku daugelį vaisių džiovinu, netgi pavytęs obuolys gali virsti tobulu džiovintu pagardu silkei ar becukriam kompotui. O ką jau kalbėti apie mano mylimas giras, žinoma, kad pirmiausiai supjaustyti vaisiai keliauja į stiklainius, kuriuose fermentuojasi ir virsta gyvais gėrimais. Receptų apie giras esu parašiusi daug, įdedu nuorodą į juos visus ČIA.
Daržovės – skamba neįtikėtinai, bet rauginimui tinka visos daržovės, iš tiesų labai pabosta maitintis vien raugintais agurkais, raugiant juos galima draugėn pridėti įvairiausių priedų, o ir raugti galima netgi pievagrybius, česnakinis jų variantas mūsų namuose pagarboj, bendrinis receptas ČIA.
Virtas liežuvis – taip taip, būna ir tokių kuriozų, kad lieka tokio prabangaus produkto. Kadaise šis atradimas mus sužavėjo taip, kad pirkdavome liežuvius ir be jokių švenčių. Nesuvalgytus gabalus dedu į šaldiklį, o traukiu prasidėjus grilio sezonui. Skrudiname liežuvį ant iešmo, nupjaustome parudavusius gabaliukus, kaip kebabą ir vėl skrudiname. Skanu ir mažai kieno ragauta.
Kepta mėsa – dažniausiai pratęsiu šventes ir pagaminu man ypatingą patiekalą – itališkojo vitello tonnato pusbrolį, receptą rasite ČIA. O kasdienai supjaustau mėsą plonomis juostelėmis ir naudoju sriubų virimui. Tokias juosteles, jei yra vietos šaldiklyje, šaldau.
Konservuoti žirneliai – žinau, kad yra tokių, kurie nesupranta kaip galima išpilti jų skystį kriauklėn. Aš ne iš tų, bet pačių žirnelių niekada neišmetu, dedu jų gausiai į omletą, o labiausiai mėgstame su virtais kiaušiniais, tuomet žirnelius sumaišau su šaukšteliu naminio majonezo garnyrui. Taip pat jie puikiai tinka sriubų gardinimui.
Virtos pupelės – gaminu dar neaprašytą, bet labai mūsų mėgstamą pupelių paštetą. Su trupučiu aliejaus, prieskonių, citrinos sulčių. Receptas jau greitai.
Virtos ar keptos bulvės – kuo greičiau sutrinu ir pagaminu švilpikų, paskleidžiu juos šaldiklio lentynoje, o jau sušalusius sudedu į šaldiklį.
Avižiniai dribsniai – puikus produktas augalinio pieno gamybai, receptas ČIA.
Sviestas – išlydau jį, t.y. pagaminu ghi. Procesas ne iš trumpųjų, todėl lydau iškarto daugiau. Senąjį kartu su šviežesniu, jokios įtakos skoniui ar galiojimui tai neturi.
Kava – jei ji ruošiama ne porcijomis, o verdant, būna ir tokių likučių. Kavą supilstau į ledukų formeles ir sušaldau. Labai gardu įsimesti kelis kubelius į pieną, gaunasi tokia beveik frappe. Naujausias atradimas – kavos marinatas mėsai ar paukštienai, patikėkite, vienas tobuliausių skonių, receptas ČIA.
O ko dažnai lieka jums? Rašykite, pabandysime rasti panaudojimo būdų.