Salyklinė gira

  Šiemet mane vis pakalbina apie giros gaminimo ypatumus („Vartotojų kontrolė“ įrašas čia bei radio laida „Geriausi dalykai namie“ su Beata įrašas čia). Ir po laidų nekart sulaukiau klausimo – kas gi tas salyklas, kuriuo gardinu rauginamas giras? Salyklas yra daiginti ir sumalti grūdai, procesas ne iš trumpųjų: pirmiausiai grūdai pilnai išdžiovinami, tuomet trimis fazėmis …

Kmynų gira

FB puslapyje keliskart įkėliau video, kuriame matosi pasiutę kmynų rūgstančioje giroje šokiai. Ir sulaukiau daug žinučių su prašymu aprašyti šį stebuklingą gėrimą, mielai prašom. Apie giros ir midaus gamybos ypatumus jau rašiau (receptai čia), kmynų gira lyg ir niekuo nesiskiria nuo kitų, bet yra vienas „bet„. Ji yra tarpinis variantas tarp giros ir midaus, „nei …

Arbūzų gira

Keista ta žmogiška būtis – ankstyvą pavasarį baisingai norisi arbūzo, bet rudenį, kai jais kvepia turgus ir parduotuvės, kažkodėl jo… nesinori. Ir taip vyksta su dažnu mūsų. Todėl prasimanau vis įvairesnių šios gardžios uogos perdirbimo ir tiekimo būdų. Vienas skaniai pavykusių – gira. Rudeniniai arbūzai pasižymi labai intensyviu skoniu, saldumu ir spalva, todėl nenaudojant pridėtinio …

Imbierinė gira

Tiesą sakant, imbieras mano virtuvėje būdavo itin retas svečias. Tol, kol sukirbėjo mintis, kad labai noriu ko nors gazuoto, bet ne pirktinio, natūraliai fermentuoto. Burokėlių, duonos gira buvo jau nebe lepinančio skonio, veikiau įprasto lietuviškam gomuriui. Todėl vieną pilką dieną prisėdau pašniukštinėti kitokių girų receptų ir aptikau tokį gėrį… Imbierinę girą su medumi ir citrinomis. …

Naminė gira be mielių

Vis bandydavau atrasti tobulos giros receptą, skoniu panašiausią į tą iš bačkų… Iki tobulumo dar eit ir eit, bet paskutinis bandymas buvo labai neblogas. Gerai išplaunu du 3l stiklainius, į kiekvieną iki pusės dedu smulkiai pjaustytos, išanksto sudžiovintos

Eglių druska

Gegužės gale skarotosios eglės pasidabina šviežia žaluma.  Šie jauni ūgliai yra ypatingo skonio ir aromato, o ir naudingų medžiagų juose apstu. Ūglius dažniausiai dėdavau į raugiamą medaus girą ir gamindavau lydytą sviestą su jaunaisiais spygliais. Bet pernai, paskaičiusi apie pušų žiedų ir druskos duetą, pamaniau, kad eglių ūgliai irgi puikiai suderėtų su kepama žuvimi, paukščiu …

Po švenčių

  Kiek bemažintume šventinių stalų apimtis ir lėkščių turinius, neišvengiamai lieka maisto, kurio išmesti tikrai nekyla ranka. Nemėgstu švaistyti maisto, o ir persivalgę svečiai jokio mielumo pojūčio nesukelia 🙂 Bet juk maisto lieka ne tik po švenčių, žiū kartais iš šaldytuvo kampo nusišypso varškės pakelis ar stiklainy liūdi vienišas marinuotas agurkas. Duonos riekė. Sviesto gabalėlis. …

Kūčių patiekalai

Nuostabus laikas, šiemet dar ir jaukiai baltas. Mano mėgstamiausias dėl tylos, ramybės miške už lango, jei vasarą žaliuojančiame fone dūzgia vabalai, paukščiai, vaikai ir pasiklydę turistai, tai žiemą net ir kaimynų šuo, bevilkdamas eilinį kartą nutrauktą lenciūgą, renkasi lėkti ne per pusnis, o valytais takais. Atšokuoja tik voverė, jau daugelį metų besidalijanti su špokais inkilą. …

Kepti burokėliai

Malyg jau esu aprašiusi istoriją iš vaikystės, kai vietoj ridikėlio, nelemto nesusipratimo dėka, į ranką gavau virtą burokėlį. Bent jau luptą, ačiūd, tačiau tuomet neturėjau suvokimo kas yra pasirinkimas ar neigiamas atsakymas suaugusiam. Todėl visą burokėlį suvalgiau, tačiau virtų burokėlių nebevalgiau kokį dvidešimtmetį. Jokiu formatu, net silkės kailiniai būdavo be burokų, keisdavau juos tuomet retai …