Kad jau sekmadienio rytas, tai prisiminiau vieną komentarą. Moteris klausė ar aš gaminu paprastą maistą. Pradžioje klausimas pasirodė keistas, pasilabinau su klausiusiąja ir sužinojau, kad mažai rašau apie pusryčius, ypač gaminamus iš kiaušinių.
Tad atsakysiu – žinoma, kad gaminu, ir netgi dažnai, nes patys auginame dedekles, kartais kiaušinius į keptuvę ar skardą ruošiu ką tik surinktus iš gūžtų. Bet visgi šie patiekalai yra patys skaniausi pavasarį ir vasarą, kai rytas prasideda nuo ridikėlio išsirovimo, agurko ir svogūno laiško nusiskynimo, pasivaikščiojimo miške, delnu nusibraukiant garšvų, balandų ar zuikio kopūstų… Ech, geras jausmas.
Noriu pasidalinti mano mėgstamiausio omleto receptu. Nieko mandro, bet visada garantuotai skanus ir gražus.
Tokiu metų laiku omletą valgome su raugintomis daržovėmis, bet jei randu sveriamų vyšninių pomidorų, labai mėgstu juos derinti su karštais patiekalais, o dar ir termiškai apdorotuose pomidoruose, sako, likopenų padaugėja. Girdėjau, kad jie žandus skaistina 🙂 Bet aš labiau draugauju su skoniais, nei su antioksidantais, tad prašom, gero skonio receptas.
28 cm diametro keptuvei ir vienai porcijai pasiruošiu:
2 L dydžio kiaušinius
1 šaukštelį grietinės arba jogurto
2 šaukštelius lydyto sviesto
Po žiupsnį druskos ir maltų pipirų
Žalumynų ir daržovių, duonos garnyrui
Keptuvę, puodelį, šakutę ir mentelę
Kiaušinius įdaužiu į stalo kraštą ir įleidžiu į didesnį puodelį. Dedu grietinę, druską ir elementariai šakute plaku. Kuo ilgiau plaku, tuo puresnis gaunasi omletas, bet dažniausiai negaištu, svarbu, kad tryniai ir baltymai puikiai susimaišytų tarpusavyje ir su grietine.
Keptuvę stipriai įkaitinu, dedu lydytą sviestą, jam ištirpus keptuvę pavartau, kad sviestu pasidengtų visas dugnas ir į patį centrą supilu kiaušinių plakinį. Po truputį sukioju keptuvę, kad plakinys pasiektų visus kraštus ir taptų idealiai apvalus. Pabarstau maltais pipirais ar pasidarbuoju malūnėliu. Kaitros nemažinu, kepu, kol omletas atlimpa nuo dugno.
Tuomet dažniausiai beriu kapotas žoleles, patepu trupučiu lydyto sviesto, pabarstau tarkuotu sūriu ir mentele suku omletą į suvyniotinį. Tai sudėtingas būdas, neįgudus omletas dažnai plyšta, tada plyšta ir sekmadienio nuotaika, tad siūlau nieko nevynioti, o omletą, kaip lietinį apversti ir apkepti kitą pusę. O jei ir šio įgūdžio neturite – ne bėda. Galima kepti tik vieną pusę, jai pakankamai apskrudus, dengiu dangtį, lukteliu dar apie minutę, tuomet išjungiu kaitrą ir palieku keptuvę ramybėje 7-8 minutėms. Omletas puikiai iškepa, tik būna ne itin apskrudęs.
Skanaus sekmadienio!