Šis konservas užima vieną garbingiausių vietų rūsio lentynose, daugumą kompotų darau dėl tirščių, tačiau šis yra vertas dėmesio ir dėl skysčio. Išgirtas visų ragavusių. Ypatingai skanus atšaldytas.
Kompotui naudoju mažus obuoliukus – alyvinius, rojaus ar laukinius, esu gaminusi ir iš pjaustytų riekėm didžkių – na, skanu, bet ne taip, kaip mažyliai su visu graužtuku. Gaminu 3 l užsukamuose stiklainiuose – išsiplaunu 3 – ir naudoju apie 3 kg obuolių.
Pirmiausiai 5 l puode užkaičiu
4 l vandens
Jam užvirus, į jį beriu
2 saujas šviežių mėtų lapelių
Apverdu 10-15 minučių, lapus traukiu lauk ir aromatiniam vandeny blanširuoju
Obuoliukus
Mažylius – 2-3 min., vidutinius ir stambių riekeles – 5-6min., po to juos išgriebiu į švarius stiklainius. Vandens virimo nenutraukiu, o į stiklainius beriu po
400 – 500 g cukraus
Užpilu karštu mėtiniu vandeniu, užsuku verdančiu vandeniu nuplikytais dangteliais, labai gerai supurtau stiklainius, kad cukrus pasidengtų skysčiu, suguldau ant pledo ir apkamšau, kad kuo ilgiau laikytųsi šiluma.
Valgome kaip gardėsį ar su paukštiena, o skystį pagal skonį skiedžiu vandeniu ir tiekiu kaip gaivą.
Patarimas – obuoliais užpildykite mažiausiai 3/4 stiklainio, o skystį pilkite palaipsniui į visus stiklainius, jeigu neužteks mėtinio vandens – papildykite verdančiu vandeniu iš virdulio.
Man prapuolė visas mėtų kvapas, įdomu ką ne taip padariau?
Miela Jule, negaliu atsakyt, kas ne taip… 🙁
Nuo tada kai perskaiciau si recepta , jis tapo mano siekiamybe – ideja fiks – taip sakant …. Net metu sia vasara isiveisiau . Bet reiks ir saltmeciu , kad jau tikrai kvepetu…..Ir laukiniai obuoliukai ….. taip ir stovi akyse….
Romaniška ir svajinga, Rūta 🙂 dabar bijau, kad nenuviltų skonis…