Buvau girdėjusi apie šį patiekalą ne kartą ir ne du, daug sykių buvau išsiklausinėjusi kaipgi ji gaminama, bet tik dabar prisiruošiau pabandyti pasigaminti skumbrės šaldiklyje. Prisipažinsiu, gailiuosi, kad tiek laiko negaminau tokio nuostabaus skonio patiekalo…
Rusijoje, iš kur yra kildinama „stroganina” taip vadinama nuo žodžio „strogat” – aštriu peiliu drožti itin plonus šaldytos žuvies gabaliukus. Tad jei būčiau kalbos instituto darbuotoja, vadinčiau šį gardumyną drožtiniu 🙂
Taip ruošta skumbrė tinka užkandžiams ar kai norisi „ko nors”, atitirpusi ir pastovėjusi lėkštėje ji tampa tarsi kitu produktu, tad svarbu kuo trumpiau laikyti žuvį kambario temperatūroje. Kadangi skumbrė bus šaldoma, tai pirkti galima ir šaldytą žuvį.
Atvėsinu skumbrę, nupjaunu galvą, išimu vidurius, žuvį iškloju oda žemyn lygiai su pjaustymo lenta ir išimu stuburkaulį su šoniniais kaulais, žodžiu, paruošiu filė su oda. Tuomet žuvį smarkiai išplaku peiliu – reikia, kad būtų kuo daugiau įpjovimų ir prieskoniai susigertų iki pat odos. Vidutinio dydžio skumbrei prieskoniuoti pasiruošiu:
8-10 česnako skilteles
1 šaukštelį druskos
0,5 šaukštelio cukraus (nebūtinai)
žiupsnelį maltų juodų pipirų
žiupsnelį maltų citrinpipirių
Nuluptas česnakų skilteles peilio briauna sutraiškau ir labai smulkiai supjaustau, beriu česnakus gabaliukus į gilesnę lėkštę, ten pat suberiu druską ir kitus prieskonius. Viską sumaišau ir užberiu ant žuvies filė, puseles suvožiu, žuvį suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į kamerą. Ruošiantis valgyti stroganiną, ištraukiu žuvį iš kameros, atlupu plėvelę ir aštriu peiliu labai plonai papjaustau ledinės žuvies. Likusią dalį iškarto grąžinu į šaldiklį. Tiekiu, užbėrusi gabaliukus ant juodos duonos riekės, pateptos sviestu.
Patarimas – žuvies puseles galima atskirti ir šaldyti, suvyniojus kiekvieną puselę į suktinuką.
Ir man, visgi, labiausiai patinka šį gardumyną vadinti češkavone…
