Paskelbta

Vištienos troškinys su grikiais ir daržovėmis

Aplinka trimituoja. kad artėja šventės.  Repetuoju jas ir aš, žinoma, bet kasdienio maisto niekas neatšaukė, o kuo šaltesnis oras, tuo labiau norisi sotaus, karšto, kvapnaus turinio lėkštėje. Tuomet dažniausiai gaminu troškinius.

Šis ypatingas tuo, kad nenaudojama grietinėlė, grietinė ar miltai, tobulą skonį suteikia lydytas sviestas, kuriame lėtai troškinasi paukštiena ir grikiai. Ne mažiau svarbus ir daržovių pasirinkimas, būtent šiam troškiniui perku Hortex Vip daržovių rinkinį, jame yra ir ankštinių pupelių, ir mažųjų kukurūzų burbuolių, truputis saldžiosios paprikos, brokolio žiedų, stambių morkų griežinėlių. Šie rinkiniai labai gelbėja, kai gaminu nedidelį kiekį maisto, juk 2 kukurūzų burbuolių ar 6 ankščių nenusipirksi, liks pusė morkos ir tiek pat paprikos,  ką jau kalbėti apie brokolį, jo liktų itin daug, tad vėl kankins galvaskaudis kur dėti likučius.  Bet, jei turite tokių daržovių likučių, naudokite juos, žinoma.

Naudoju neskrudintus grikius, bet jei tokių neturite, tiks ir skrudinti, nes, kaip minėjau, skonio garantas yra būtent lydytas sviestas. Jo jau galima įsigyti kone kiekvienoje parduotuvėje, bet visada skatinu pasigaminti patiems, iškarto didesnį kiekį, lydytas sviestas ir kambario temperatūroje negenda net pusmetį! Kaip jį pasigaminti, rasite ČIA.

3-4 porcijoms troškinio reikia: Toliau skaityti „Vištienos troškinys su grikiais ir daržovėmis”

Paskelbta

Pyragas su virtais apelsinais

Su dideliu malonumu savaitgaliais stebiu vieno jaunuolio kulinarines laidas, man labai artimos jo vystomos temos – kiek kitokie ingredientai klasikoje, kitokie gaminimo būdai, įdomūs prieskonių deriniai ir elementarūs virtuvės know how, t.y.  kaip kitaip ir gardžiau paruošti produktus.

Vienoje laidų ir nugirdau, kad apelsinai pyragams yra išverdami. Skambėjo kiek keistai, nors mintyse sukosi pačios gaminami džemai ir ilgai su visa žieve verdami citrusiniai. Prisiminiau ir sunkiai kramtomas žieveles keptuose pyraguose su šviežiais apelsinais, tad idėja labai patiko.

Ėmiau ir pabandžiau.

Skonis ir kvapai viršijo visus lūkesčius, ragavusieji laižėsi ir šypsojosi. Ir net aš, saldumynu NEmėgėja, sulapnojau nemažą gabalą, toks šlapias, aromatingas ir nunešantis kažkur į Kalėdas jis buvo. Būtinai kepsiu šį pyragą didžiosioms metų šventėms.

Pyrago gaminimui reikėtų pasitelkti virtuvinės technikos pagalbą – kombaino šluoteles, mikserį ar kokteilių plaktuvą, sėkmės garantas – idealiai su cukrumi išplakti kiaušiniai.  Toliau skaityti „Pyragas su virtais apelsinais”

Paskelbta

Kvietinė duona su alyvuogėmis

Ši kvietinė duona jau beveik tapusi mano vizitine kortele, kur bevažiuočiau, jei tik turiu laiko, miltų ir mielių, kepu šią nuostabiąją ir vynioju į drobinį rankšluostį, jame duona išlieka šviežia ilgiausiai.

Ir nors receptą jau esu aprašiusi, kartais verta pasikartoti, nes gamyba lyg ir tokia pati, tačiau net ir vienas ingredientas labai keičia gaminių skonį.  Šįkart tuo pirmuoju smuiku sugrojo alyvuogės.

Apie jas nesiplėsiu, tik paminėsiu, kad tikrai netiks kažkuo įdarytos žaliosios ar juodosios alyvuogės. Mano tobulas skonis – „kalamata” uogos. Rausvos, marinuotos su raudonėliu, jas perku specializuotoje parduotuvėje ir be to, kad jų reikia specialiai pėdinti į spec. parduotuvę, dar ir reikia iškrapštyti kauliukus.  Rodosi kam tiek vargo, tačiau paragavus šios duonos tampa aiški šių nedidelių kančių kaina.

Tešlos gamybai visiškai nereikalinga buitinė technika (naudokite, jei turite, žinoma), ji yra neminkoma, tik maišoma mentele ar šaukštu, ingredientai elementarūs, svarbios tik proporcijos, kurias irgi supaprastinau, skaičiuodama viską puodeliu ar stikline, o mėgstantiems preciziką – pasvėriau.

Miltai kvietiniai arba speltų, ar 50/50 abiejų. Esu bandžiusi maišyti ir su ruginiais, avižiniais, žirnių miltais, gavosi labai sprangi ir beveik nevalgoma duona, tobulam rezultatui visgi reikėtų rinktis 100% kvietinių miltų. Toliau skaityti „Kvietinė duona su alyvuogėmis”

Paskelbta

Firminis varškės pyragas su uogiene

Esu ne kartą paklausta ką reiškia kai kurių receptų pavadinime žodis „firminis”. Tai reiškia, kad esu šio recepto ar idėjos autorė, kad patiekalą ilgai tobulinau, skaičiavau gramus ir mililitrus, kol galiausiai atradau tobulą proporciją, pagaminau, nufotografavau ir aprašiau. Tokiu būdu tinklaraštyje atsiranda firminiai patiekalai.

Receptas gimsta paskiausiai, pirmiausiai būna idėja, o ji dažniausiai susigeneruoja revizuojant šaldytuvą. Ar spinteles. Rūsį. Šaldiklį. Vaisių lėkštes. Vasarą – nuosavus ir draugių šiltamius. Po to būna minčių audra, kurios metu prisimenu įvariausius receptus, gamybos būdus. Šis varškės pyragas yra jungtinis sausainių pado, varškės apkepo ir „zebriuko” pyrago produktas.

Yra keli svarbūs veiksniai, lemiantys šio pyrago skonį ir vaizdą. Pirmas – uogienė turi būti labai tiršta, kitaip ji tiesiog susimaišys su varškės mase. Naudoju savo gamybos juodųjų serbentų ir bananų uogienę, ji yra tirščiausia. Iš pirktinių būtų geriausia rinktis džemus.

Antras – prieskoniai. Tiesiog būtinas meduolių prieskonių mišinys, kartais dar vadinamas piparkūku.  Prieš Kalėdas pasirodo ir piparkūko skonio sausainiai, jie labai tinka šio pyrago gaminimui, tačiau jei naudosite paprastus gaidelio tipo sausainius, juos reikės pagardinti.  Prieskonių rasite didesniuose prekybos centruose.

Gamyba tikrai nesudėtinga, reikės virtuvinio kombaino pagalbos. Jei jo neturite, misija įmanoma, tik  užtruksite kiek ilgiau.

Gaminu 28cm diametro tortinėje, naudoju silikoninę. Jei naudosite atsegamą, dugną vertėtų iškloti kepimo popieriumi, kepant gali lietis sviestas. Toliau skaityti „Firminis varškės pyragas su uogiene”

Paskelbta

Bulvinukai su šonine

 

Įtariu, kad šilkinių kukulių esate ragavę visi, tad skonio prasme bulvinukai bus panašūs. Tik su daugiau priedų, ryškesniu padažu, traškesniu skoniu ir labai dailiu pateikimu.

Gaminu juos kartą per 3-4 mėnesius, vienu ypu daug, dalį sudedu į šaldiklį ir kai tik užsimanome ko bulvinio, gardžiuojamės šiuo neįmantriu patiekalu. Gaminimo lyg ir daug,  iki galutinio skonio lėkštėje yra du virimo ir vienas kepimo orkaitėje procesas, tačiau visad raminu, kad dirbame ne mes patys, o buitinė technika.

Tad be ilgų įžangų, imam ir gaminam.  Ir mėgaujamės, nes skonis tikrai tobulas. Jei nevalgote mėsos, šoninę galite keisti pievagrybiais ar miško grybais,  pasūdyta varške, rūkyta raudonąja žuvimi.

Dažniausiai gaminu iš trijų kilogramų bulvių, tačiau paprastumo vardan proporcijas surašysiu vienam. Toliau skaityti „Bulvinukai su šonine”

Paskelbta

Spanguolės su apelsinais

Nežinau kaip tiksliau pavadinti šį gardėsį. Lyg ir uogienė, bet konsistencija kaip džemo. Lyg ir saldu, bet ir rūgštu bei truputį kartu, tad tinka ne tik su blynais ar varške, bet ir su paukštiena ar sūriais.

Tebūnie tiesiog spanguolės su apelsinais, o skonį įmanoma įvertinti tik paragavus. Šaltuoju metų laiku spanguolių tikrai nesunku rasti, apelsinų irgi, tad vieną tamsų vakarą galima išsivirti nedidelį kiekį, išragauti ir tuomet (neabejoju) pasigaminti žymiai daugiau, sau ar kaip dovaną Kalėdoms.

Gamybos procesas ne itin ilgas, tik reikės buitinės technikos, jei jos neturite – reikės tik kiek daugiau kantrybės, bet misija tikrai įmanoma. Tik pasimokykite iš mano klaidos, nenaudokite kultūrinių uogų, tik miškines. Jos pilnos skonių ir sulčių bei natūralių pektinų, tad gaminant nereikės naudoti jokių priedų tirštinimui.

Iš nurodyto kiekio pagaminu 6-8 vnt. 330ml stiklainius. Toliau skaityti „Spanguolės su apelsinais”

Paskelbta

Mieliniai pyragėliai su kopūstų ir morkų įdaru

Nors ruduo šiemet šiltas, apsipylęs auksu ir nubučiuotas saulės, atsibodo tos vasarinės salotos, šalti užkandžiai ir vaisiai. Norisi šilto ir sotaus maisto. Jau ir sriubas tirštesnes verdu, ir vištą nebe orkaitėje kepu, bet tadžine troškinu, kad būtų sodresnio, sunkesnio skonio.

Ir, žinoma, atidariau rauginimo sezoną. Jau pukši kopūstai su krapų sėklomis ir morkos su serbentų lapais. Bepjaustant ar betarkuojant šias daržoves neišvengiamai lieka nepanaudotų dalių, tad įsigudrinau maksimaliai jas panaudoti pyragėlių įdarui.

Vienintelė nenaudojama dalis kopūste yra kotas, tačiau pjaustant riekėmis dažnai lieka daug nenupjautos dalies aplink šerdį, ji puikiausiai tinka įdaro gamybai. Kaip ir labai ploni viršutiniai kopūstlapiai. Nežinau kaip jums, bet man nepavyksta sutarkuoti morkos iki paskutinio milimetro, net jei pasitelkiu virtuvinio kombaino tarkos pagalbą, tad sunaudoju ir jos likučius.

Tačiau visiškai nebūtina derinti rauginimo ir pyragėlių kepimo 🙂 Galima tiesiog pasigaminti (ar netgi nusipirkti paruoštos) tešlos, paruošti įdaro iš turimų daržovių ir labai greitai mėgautis karštais, rudens aromatais kvepiančiais pyragėliais. Toliau skaityti „Mieliniai pyragėliai su kopūstų ir morkų įdaru”

Paskelbta

Firminė burokėlių, sūrio, jautienos ir obuolių mišrainė

Šį derinį sugalvojau taip seniai, kad buvau tikrai, kad jau esu surašiusi receptą, bet kai Jūratė kaip kasmet atlėkė su maišu burokų ir labai skubėdama paklausė „kur rasti TĄ receptą”, paieškojusi neradau… Ir iškarto puoliau taisyti situaciją. Teko ir mišrainę sumaišyt greituoju būdu, ir nupaveiksluoti, ir paraugauti.  Labai apsidžiaugiau tokiu priminimu.

Šį gal kiek keistai skambantį produktų derinį sudėliojau būtent rudenį ir būtent tuomet, kai turėjau dailių burokų, šviežių obuolių, puode kunkuliavo didelis šmotas jautienos kumpio, o šaldytuve liūdėjo fermentinis sūris.  Ir tada šis kvartetas ir tapo inspiracija ir naujo skonio atradimu.  Kelis kartus bandžiau įdėti dar kokių nors produktų, pvz. mišrainėse dažnai sutinkamų marinuotų ar raugintų agurkų, virtų morkų, žirnelių, tačiau nė vienas neįtiko.

Skonis labai neįprastas, turbūt retas yra valgęs burokėlių su fermentiniu sūriu, bet pabandyti verta, oi verta. Tad kviečiu pabandyti!

Aprašysiu apytikres proporcijas, tikslūs kiekiai nebūtini. Toliau skaityti „Firminė burokėlių, sūrio, jautienos ir obuolių mišrainė”

Paskelbta

Rudeniškas karštas vaisių desertas

Meduoliais kvepiantis vaisių desertas. Su ožkų sūriu. Karštas, šildantis, iškvėpinantis namus jaukumu ir nenumaldomu rudeniu…

Šį desertą sumąsčiau kepdama eilinį neatsivalgomų figų gardumyną, vaisių vazoje su priekaištu į mane žiūrėjo apvytęs sodo obuolys, draugės dovanota kriaušė, kelios slyvos. O dar ir šiltnamyje smulkiuosius pomidorus nurinkau, o jie juk uogos!

Tad tiesiog sudėjau viską į keptuvą, įdėjau 15-kai minučių į iki 200C įkaitintą orkaitę, ištraukusi subėriau ožkų sūrio gabalėlius, palaisčiau medumi ir prieskonių dėžutėje akis užkliuvo už meduolių prieskonių. Užbarsčiau dosnų žiupsnį ir namai pakvipo Kalėdomis…

Kombinacija gavosi tiesiog ideali.

Tad jei mėgstate keptus vaisius ir karštus desertus, kviečiu pabandyti. Galima valgyti ir su ledų kaušeliu ar plakta grietinėle, jei norisi saldžiau ir kontrastingiau. Ir sezoninius ar egzotiškus vaisius naudoti, tinka absoliučiai viskas.

 

Paskelbta

Cukinijų ir varškės pyragas (sūrus variantas)

O gal net ne pyragas, o visas tortas?

Šį pyragą kadaise paragavau pas Ingą ir kelis kartus, išsiklausinėjusi gamybos ypatumų, pagaminau namie ir … pamiršau. Turbūt todėl, kad cukinijos man asmeniškai – labai sezoniška daržovė, prekybcentriai jų siūlo beveik ištisus metus, tačiau man gardi tik ta iš daržo, su žemės ir lietaus kvapais. O šiemet vėl užgriuvę į svečius pas Ingą gavome po gabalėlį gardaus, gaivaus ir sotaus pyrago, tad grįžusi namolio pagaminau ir netgi spėjau nufotografuoti gabaliuką. Ir tą tik gudriai paslėpusi šaldytuve, labai jau šis patiekalas greitai dingsta iš lėkščių.

Pyragas skaniausiais šaltas, tad ilgiausia gamybos dalis ir yra laikas, kuomet atvėsta iškepti blynai ir jie susiporuoja su varškės pertepimu. Užtrunka ir cukinijos bei druskos chemija, labai svarbu, kad būtų nusunkta kiek įmanoma daugiau sulčių, kitaip kepami blynai plyš ir gadins nuotaiką.

Kepant daugumą saldžių pyragų visada rekomenduoju vadovautis nurodytomis proporcijomis, tačiau miltų ar druskos kiekį cukinijos blynams numatyti sudėtinga, viskas priklauso nuo tarkių drėgmės.  O ir palikti atpjautos cukinijos nevertėtų, geriau sunaudoti visą, iškepant daugiau blynų.

Pertepimui varškė yra maišoma su grietine arba majonezu, ar jų mišiniu. Man kilo mintis, kad graikiškas jogurtas irgi yra pakankamai tirštas, turi grietinės rūgštumo ir yra ne toks riebus, tad gaminu su juo.

Šiam pyragui naudojau 1,300g cukiniją, kurią svėriau prieš išimant sėklas ir nulupant žievę. Toliau skaityti „Cukinijų ir varškės pyragas (sūrus variantas)”