Varškės ir grietinėlės desertas su uogomis

Varskesdesertas

Varškės desertą su vyšniomis esu ragavusi ne vienoje kavinėje, jei tik akis meniu aptikdavo šį tobulą (man) derinį, visada užsisakydavau ir… nesuvalgydavau. Po poros šaukštų apsaldavo širdis, man taip būna, jei suvalgau ką su cukrumi.

Ir kaip visad, nauja idėja man šauna ne iškarto. Pradžia buvo tokia: praėjusią žiemą labai norėjau vyšnių, kadangi parduotuvių šaldiklių dėžėse jų visad galima rasti, kas savaitę pirkdavau poką ir jomis gardindavau vandenį. Beje, atšildžius, lieka daug sulčių, kurios ne tik gardina, bet dar ir nudažo vandenį dailia raudona spalva. O jei dar gazuotas vanduo, tai tie raudoni burbuliukai…

O prieš kelias savaites, bedarant namų šaldiklio reviziją, aptikau vyšnių. Šaldytuve buvo varškės, grietinėlės, vaisių vazoje bananai. Ir tuomet jau viskas vyko greitai – plakiklis, degustacija ir supratimas, kad atradau tai, kas tinka man. Labai.

Dalinuosi idėja ir su jumis, įpyniau ir dar vieną naujai tausaus vartojimo seminare išgirstą idėją, ji verta grieko, tad paskaitykit. Toliau skaityti „Varškės ir grietinėlės desertas su uogomis”

Saldžios grietinėlės desertas

dsc_3730

Panna cotta, jei jau kalbėti apie originalų deserto pavadinimą. Tik jau nebūčiau aš, jei nepaeksperimentuočiau ir nesugalvočiau kuo pagardinti klasiką. Mano variacija skoniu nuo klasikos toli nenubėga, išskyrus tai, kad papildomai naudoju maskarponę ir nenaudoju želatino. Bet padažas, kurį naudoju gardinimui, šiaip yra skirtas mėsiškų ir daržovių patiekalų pašonei.

Desertas gaunasi kontrastingas, saldūs ir rūgštūs skoniai sudaro malonų duetą, kol kas esu ieškojimuose kas galėtų būti trečias. Gal greipfrutas? Toliau skaityti „Saldžios grietinėlės desertas”

Obuolių desertas

keptiobuoliai

Ar kas nors pamenate? Vilniuje, Justiniškėse, viename vaikų darželyje iškarto po perestroikos buvo atidaryta vaikų kavinė „Mykoliukas”. Kol vaikai su tėveliais valgydavo skanumynus, aš tampydavau akordeoną ir kartu su teta Irena – Mykoliuku traukdavome liaudies ir nevisai liaudies dainas. O kai atnešdavo desertą, buvo sekama graži pasaka… Neseniai, svečiuodamasi pas tetą Ireną, prisiminiau koks nuostabus būdavo tas obuolių padaže skonis ir buvau apdovanota šio deserto receptu.

Leidau sau nedidelę korekciją – likusius nuo gamybos baltymus išplakiau ir ne tik papuošiau desertą, bet ir papildžiau kokosų skoniu.

Toliau skaityti „Obuolių desertas”

Riešutinis-avižinis keptų obuolių desertas su medumi

DSC_0022

Faina, kai desertu galima pavaišinti nevalgančius kiaušinių, miltų ar cukraus. Šių produktų čia nėra. Dar vienas gėris – desertą galima kepti keksiukų formose ar didesnėse vienkartinėse formelėse, tuomet bus porcija. Kepant didesniam inde, desertą tiekiu taurėse. Saikingai saldu, labai sotu, trašku, kvapnu. Ir dar – juk pilnos pievos prikritusių obuolių, šiam desertui naudoju būtent juos, krituolius.  Toliau skaityti „Riešutinis-avižinis keptų obuolių desertas su medumi”