Silkė pataluose

Įtariu, kad tokius patiekalus gaminate tik šventėms. Ir aš „Mimozą” ar silkę pataluose gamindavau tik Velykų proga, bet šiemet ėmė ir nutiko taip, kad Velykas reikia repetuoti, tad viena pirmųjų repeticijų ir tapo silkė pataluose. Dalinuosi savo variantu, jis N metų tobulintas, gardinamas vienu keistai skambančiu prieskoniu ir gaminamas miksuojant kelis pjaustymo būdus. Labai smagu, kad nieko nereikia sverti ar matuoti.

Darbo ir lėkščių į valias, bet viską vainikuoja tobulas stalo papuošimas ir gaivus, maloniai saldžiarūgštis ir vos vos aštrus skonis. Ir jei šį gardėsį valgysite iš didelio indo, būtinai pabandykite jo dėtis ne į plokščią lėkštę, bet įsidėdami 2-3 šaukštus į dubenėlį ir gerai sumaišę visus produktus. Kam tada vargti sluoksniuojant? Nes pirmiausiai valgome akimis, ypač per šventes. Bet prisipažinsiu, esu nekart gaminusi šių produktų mišrainę, dėjusi konservuotų žirnelių ir marinuotų agurkų ir netgi virtų pupelių, bet tai jau ne patalai.

O patalams pasiruošiu:

Toliau skaityti „Silkė pataluose”

Ypatingai ruošta lydeka

AudrZuvi
Lydeka

Ypatingai, nes iš ypatingo žvejo labai netikėtai gavau dovanų… lydeką. Bet ne bet kokią, jau išdorotą ir be anei vieno žvyno ir peleko, vos vos sūdytą ir su citrinos riekelėmis viduje. Profesionaliai paruošta, neginčijamai. Iš krepšelio ištraukus žuvį, namuose pakvipo ežeru ir ūkanomis, och jau tie vasariški rytai… Pati nesibodžiu užmesti meškerės, bet tik šviesiuoju metų laiku, auštant, kai oras dar gaivus. Mano laimikis visada skiriamas namie laukiančiai katei, nes didžiausia pagauta buvo… na, nemeluosiu kaip Tikri Žvejai, kilbukas ir jo dydžio ešeriukas 🙂

Todėl gėlavandenes žuvis kepu itin retai, pusdienį sukau galvą kaip paruošti tokią neeilinę dovaną. Ir tik dar kartą įsitikinau, kad mano namų šaldytuvas stebuklingas. Jame radau liūdinčių šparagų, vakar virtą rabarbarų čatnį, ką tik nupjautų kalendros lapelių ir neseniai lydyto ghee sviesto.  Lydekaitė ir šparagai iškepė ir suderėjo su čatniu tobulai, todėl dalinuosi receptu. Toliau skaityti „Ypatingai ruošta lydeka”

Rajos sparno žuvienė

rajos-zuviene

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkę ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. „Tai rajos sparnas”- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, jį nupirkau.

Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors gerklose įstrigusios ašakos.

Bet visgi labiausiai pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik šaltuoju sezonu ( tuo įsitikinau jau ne pirmus metus). Tad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemą dažniausiai užpildau būtent jais.

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti „Rajos sparno žuvienė”

Vilkžuvės kepsnys

DSC_0908

Žuvies skyriuje akis užkliuvo už vilkžuvės didkepsnio, gabalas atrodė įspūdingai, todėl sumaniau išbandyti šios žuvies skonį.

Na, eilinį kartą sumokėjau beveik pusę kainos už vandenį, kuriame žuvis buvo šaldyta. Vis prisimenu, kad esu sau pažadėjusi pirkti tik atšildytą žuvį, bet taip mėgstu bandyti naujus skonius, kad pažadas išgaruoja tik pamačius kokią naują rūšį 🙂  Toliau skaityti „Vilkžuvės kepsnys”