Paskelbta

Tobuli biskvito lakštai

Esu ne kartą atsiprašiusi feisbuko už tai, kad buvau jo didelė NEgerbėja. Pradėjus rašyti apie maistą, reklamos sumetimais teko grįžti, o tuo pačiu susipažinti su kai kurių sričių profesionalais ir su galybe puikių žmonių realybėje, gyvai ir labai šiltai. Tai nereiškia, kad iš negerbėjos stebuklingu būdu tapau fane, skaitau ir dalyvauju specializuotose grupėse, susijusiose su mano hobiais, ypač virtuviniais.

Esu minėjusi, kad tortai ir pyragai nėra mano stiprioji virtuvės pusė, bet kadangi močiutė buvo konditerė, su malonumu peržvelgdavau vienos saldumynų kūrėjų grupės kūrinių nuotraukas, paskui jau ir paskaitydavau komentarus, patarimus. Ir vieną gražią (tikra ta žodžio prasme) dieną sudėliojau viską, ką sužinojau į vieną vietą ir iškepiau tobulus biskvito lakštus. Be kepimo miltelių ar kitų tešlos kildintojų. Be riebalų. Super.

Išbandyta jau su keturiais skirtingais kremais ir netgi papildomais ingredientais biskvite, tačiau šiandien aprašysiu klasikinį.

4 lakštams, naudojant 26 cm silikoninę formą, pasiruošiu

Toliau skaityti „Tobuli biskvito lakštai”

Paskelbta

Šventinis obuolių pyragas

Ypatingiems svečiams ar tiesiog sau, mylimai.

Praėjusią savaitę besibadziojant po Baltijos pajūrį, tik ne mūsuose, o Lenkijoje, neatsistebėjau kepinių pasiūla, visi, net mažiausi kioskeliai, viliojo glazūruotomis bandelėmis, spurgomis, riešutinėmis juostelėmis. Taip ir pamaniau tuomet, kad grįžusi namo kepsiu kokį kepinį, juolab į svečius žadėjo užsukti krikštodukra, perkračiau galvoje receptų lobyną ir supratau, kad jau nuo praeito rudens nekepiau vieno tobulo pyrago.

Šaldytos tešlos gerbėjams – dar vienas obuolinis receptas, ingredientai lyg ir tie patys, kaip ir prieš kelias dienas aprašytiems obuolių pyragėliams, bet tik pažiūrėkite koks jis šventiškas. O nieko įmantraus, tik truputį ilgesnis paruošimo ir kepimo laikas. Kartais tikrai verta paplušėti pvz. dešimčia minučių daugiau ir už tai gauti žymiai platesnę valgančių šypseną. Pyrago formą. Stalo puošmeną. Ovaciją.

Aš sluoksniuotą tešlą gaminu pati, nes labai mėgstu lydyto sviesto poskonį tešloje, o nuo tada, kai atradau silikoninius kilimėlius ir kočėlus, gaminu su dar didesniu malonumu. Šiandien tešlos gaminimo ypatumų neaprašinėsiu, pateiksiu prieš kelis metus nuotraukose atrastą idėją kaip greitai ir originaliai pagaminti rodosi jau pabodusį obuolių pyragą.

Jei naudosite pirktinę tešlą, vieną pakuotę rinkitės lapeliais, taip bus dar paprasčiau.  Toliau skaityti „Šventinis obuolių pyragas”

Paskelbta

Šaldytos tešlos pyragėliai su obuoliais

Prieš kelias savaites dalyvavau TV laidoje apie maisto gamybą, ir žinote ką? Galutinai užsitvirtinau sau, kad tai, ką gaminu aš, iš šono daugeliui atrodo labai sudėtinga. Gaila, kad montažo metu prapuolė keletas esminių dalykų, kuriuos pasakojau apie tai, kodėl man viskas taip paprasta.

To inspiruota, aprašydama receptus pabandysiu daryti daugiau nuotraukų ir tuo pačiu papasakoti  kaip aš įdarbinu buitinę techniką ir kitus virtuvinius rakandus. Ir pradėsiu nuo šaldytos tešlos pyragėlių, nes sugadinti šios tešlos neįmanoma (ji jau pagaminta), obuolių turime ištisus metus, orkaitę irgi. Telieka, jei dar neturite, įsigyti du smarkiai ir ilgai pasitarnausiančius daiktus – obuolių pjaustyklę ir silikoninį kilimėlį. Pastarąjį galima naudoti ne tik kepimui, bet kad ir pvz. tešlos koldūnams kočiojimui. Maisto suvyniojimui, dedant į šaldytuvą ir pan.

Kadangi obuolių pjaustyklė obuolį per sekundę supjaustys į aštuonias dalis (ir dar ir graužtuką išims), pagal tešlos lakštų skaičių pasiskaičiuoju kiek obuolių reikės. Iš vieno lakšto išeis aštuoni pyragėliai, taigi vienam lakštui vienas obuolys, ir netgi visiškai nesvarbu kokio jis dydžio. Taip pat reikės: Toliau skaityti „Šaldytos tešlos pyragėliai su obuoliais”

Paskelbta

Gardusis maskarponės, vyšnių ir „Rududu” tortas

Kartais mamai gimtadienio proga padovanoju pietus su artimiausiais žmonėmis. Išpuošiu namus, gražiai padekoruoju stalą ir, žinoma, prigaminu daug vaišių. Svečius dažniausiai lepinu šaltu užkandžiu, karštu mėsišku patiekalu su gausybe garnyrų iš mano stebuklingo rūsio. Ir tortu. Iš močiutės konditerės nepaveldėjau tortų gamybos ir puošybos pomėgio, gal dar prisidėjo tai, kad nemėgstu saldaus skonio, bet žinant kaip dažnai tai, ką manome nedarysią niekada gyvenime, ima ir nutinka 🙂 Belipdant šį tortą sukirbėjo tas „niekada”, o dar kai beveik visi valgę paprašė pakartoti po gabaliuką, visai nudžiugau. FB yra konditerių grupė, šokoladinę puošybą nusižiūrėjau ten ir jeigu viskas, kas yra labai gražu, gaminama taip paprastai, tai tebūnie, būsiu ir aš konditerė 🙂

Šis tortas – tas pats mano labai mėgstamas karamelinis maskarponės tortas, tik turi du naujus kolegas – vyšnias ir šokoladą. Todėl kopijuoju gamybą iš senojo recepto, ir pridėsiu aprašymą kaip elgtis su naujais produktais.  Toliau skaityti „Gardusis maskarponės, vyšnių ir „Rududu” tortas”

Paskelbta

Morkų pyragas su razinomis ir kakavine glazūra

Morkos man asmeniškai yra vienos gardžiausių ir universaliausių šakniavaisių, ypač tos bukagalės, saldžiosios. Ir pagaliau laikas nukabinti nuo jų garnyrų, sriubų sudedamųjų ir salotų etiketes. Jau esu aprašiusi kokius tortus gaminu su „morkiniais” biskvitais, eilėje laukia aprašymo morkų saldainiai, kava (na gerai, ne kava, karštas morkų gėrimas), traškučiai, o šiandien noriu pristatyti pyragų dienos proga keptą morkų pyragą. Pirmąjį kartą, kepant šį pyragą, nedėjau razinų, nelaisčiau glajumi, gavau tokį paprastą ir gal netgi prastą, sprangų kepinį. Todėl ilgam buvau apleidusi saldžių daržovių pyragų barą, kol Dovilė iš Skanios Bajalių šeimos istorijos nepasigyrė gaminanti raudoną pyragą. Ir mano vaizduotė pradėjo žaisti spalvomis, kol apsistojau ties oranžine, vaikystėje vadinta morkine. Morkinė! Su ruda, rudenine spalva, o tai reiškia su tamsiomis razinomis ir šokoladiniu glajumi. Kadangi šokolado namie būna retai, šįkart gaminau kakavinį.

Pyragui pasiruošiau:  Toliau skaityti „Morkų pyragas su razinomis ir kakavine glazūra”

Paskelbta

Firminis obuolių pyragas

Man labai patiko ši vasara, apturėjau tik vieną šiluminį smūgį, kondicionierius namie veikė ne ištisais mėnesiais, bet tik tomis tikrai karštomis dienomis. O labiausiai patiko mažai kieno pastebėta žaluma, sodri žalia spalva gamtoje dėl gausių kritulių šiemet stebinančiai ilgai nepasiduoda kukliai iš už kampo besižvalgančiam rudeniui. Bet vis tik besižvalgančiam, ne vieną rytą jau aptikau jo pėdsakų. Voratinklių nuometai ant jaunų pušaičių, rūko kamuoliai ant Neries, nuraudę šermukšniai, šimto gandrų suktinis virš pievos – viskas praneša apie mano mylimiausio metų laiko atžygiavimą. O kartu su juo ir obuolių pyrago aromatu prisipildžiusius namus. Krituoliai tiesiog prašosi į krepšį, o išsiilgę rudeninio obuolinio skonio tiesiog reikalauja šio pyrago. Kasdien.

Šio pyrago atsiradimo mano virtuvėje istorija panaši į šimtus kitų – kepiau šarlotę, vėliau kažkam reikėjo morengų, paskui obuolių pyrago tešloje išbandžiau savo spaudžiamus aliejus ir mūsų laimingų vištaičių kiaušinius. Kol viskas pasiekė tobulumą ir buvo užtvirtinta produktų kiekiu mano užrašinėje.  Toliau skaityti „Firminis obuolių pyragas”

Paskelbta

Vaisių salotos

Ar ir jūs turite mėgstamus turgaus prekystalius ir pardavėjus? Aš Kalvarijų turguje turiu krienų babytę, šviežios mėsos senuką, iškalbingąjį sėklų ir augalų pardavėją, ekologinio ūkio daržininką, sėklų ir riešutų Almutę. O jei būnu kur netoliese Karoliniškių, visada užsuku pas vaisių tetulę. Yra toks stebuklingai pigių vaisių prekystalis prie išvažiavimo vartų. Nežinia kodėl, bet vaisiai ir daržovės ten būna ypatingai pigūs, todėl visada į mašiną grįžtu pilnais krepšiais gardumynų.

Vaisius galima valgyti atskirai, žinoma, bet yra kažkokia paslaptis, kodėl juos supjausčius ir sumaišius, gaunasi taip skanu. Ypač, jei arbūzas ne visai saldus, ar persikas ne itin minkštas, ar vyšnia rūgštoka.  Toliau skaityti „Vaisių salotos”

Paskelbta

Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu

Visai neseniai aprašiau vieną labai nesudėtingo, bet labai solidaus, torto su maskarpone receptą. Ir vieno solidaus žmogaus šventės proga buvau paprašyta paruošti ką nors gardaus. Prisiminiau, kad kadaise kepdavau kakavinius keksiukus su sezamo sėklomis ir kaip skaniai jos traškėdavo kepiniuose. Todėl nieko nelaukiant ėmiausi biskvito tešlos. Jai pasiruošiau: Toliau skaityti „Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu”

Paskelbta

Saldi sriuba

Turbūt retas nėra ragavęs saldžios sriubos, bet kažkodėl visų paskutinį kartą ragauta saldi sriuba buvo… vaikystėje. Nepelnytai pamirštų sriubų renesansui siūlau pasigaminti gaivios, vasara kvepiančios desertinės sriubos. Miško uogas galite keisti vyšniomis ar avietėmis, o po liepos vidurio neberekomenduojamus vartoti rabarbarus – citrinos sultimis.

4 porcijoms reikia: Toliau skaityti „Saldi sriuba”

Paskelbta

Rabarbarų ledai

Vasariško „Debesų” žurnalo numeriui ruošiau šiuos ledus iš pačių pirmutinių, gležnučių, įšalą praaugusių kotų. Kaip gi gardu buvo…

Iki Joninių spėkime prisiragauti rabarbarų, vėliau jų valgyti neberekomenduojama dėl kotuose besikaupiančios oksalo rūgšties. Tačiau ledus juk galima laikyti šaldiklyje ir mėgautis jais kad ir žiemą 🙂

Beje, ledai gali būti ne tik saldūs, bet ir saldžiarūgščiai! Gali būti netgi žali. O jei naudosite raudonuosius rabarbarus, bus rožiniai. Toliau skaityti „Rabarbarų ledai”