… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Ar gali būt kas nors skaniau už ką tik išrūkytą žuvį? Tam, žinoma, reikia turėti rūkyklą ir pečkurį. Svarbiausia šiame patiekale yra šviežia žuvis, geri prieskoniai ir teisingos malkos.
Pečkurys kūreno alksniu, tikrai tobulas kvapas.
Pirmiausiai žuvį išdoroju – šakute nubraukiu žvynus ir katei atiduodu išimtus vidurius. Galvos nupjauti nereikia.
Vienam vidutiniam karšiui indelyje susimaišau Toliau skaityti „Rūkytas karšis”
Turbūt daug kas sutiks su pasakymu, kad mamos kepta jūros lydeka yra skaniausia pasaulyje. Mama kepa ją šventėms, o aš – kasdieniams pietums. Vienai keptuvei pasiruošiu
2 išdorotas jūros lydekas
šakute „prieš plauką” nuskutu žvynus, nupjaunu pelekus ir supjaustau žuvis stambiais gabalais. Viename dubenėlyje išplaku Toliau skaityti „Mamos kepta jūros lydeka”
Buvau girdėjusi apie šį patiekalą ne kartą ir ne du, daug sykių buvau išsiklausinėjusi kaipgi ji gaminama, bet tik dabar prisiruošiau pabandyti pasigaminti skumbrės šaldiklyje. Prisipažinsiu, gailiuosi, kad tiek laiko negaminau tokio nuostabaus skonio patiekalo…
Rusijoje, iš kur yra kildinama „stroganina” taip vadinama nuo žodžio „strogat” – aštriu peiliu drožti itin plonus šaldytos žuvies gabaliukus. Tad jei būčiau kalbos instituto darbuotoja, vadinčiau šį gardumyną drožtiniu 🙂
Taip ruošta skumbrė tinka užkandžiams ar kai norisi „ko nors”, atitirpusi ir pastovėjusi lėkštėje ji tampa tarsi kitu produktu, tad svarbu kuo trumpiau laikyti žuvį kambario temperatūroje. Kadangi skumbrė bus šaldoma, tai pirkti galima ir šaldytą žuvį.
Atvėsinu skumbrę, nupjaunu galvą, išimu vidurius, žuvį iškloju oda žemyn lygiai su pjaustymo lenta ir išimu stuburkaulį su šoniniais kaulais, žodžiu, paruošiu filė su oda. Tuomet žuvį smarkiai išplaku peiliu – reikia, kad būtų kuo daugiau įpjovimų ir prieskoniai susigertų iki pat odos. Vidutinio dydžio skumbrei prieskoniuoti pasiruošiu:
8-10 česnako skilteles
1 šaukštelį druskos
0,5 šaukštelio cukraus (nebūtinai)
žiupsnelį maltų juodų pipirų
žiupsnelį maltų citrinpipirių
Nuluptas česnakų skilteles peilio briauna sutraiškau ir labai smulkiai supjaustau, beriu česnakus gabaliukus į gilesnę lėkštę, ten pat suberiu druską ir kitus prieskonius. Viską sumaišau ir užberiu ant žuvies filė, puseles suvožiu, žuvį suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į kamerą. Ruošiantis valgyti stroganiną, ištraukiu žuvį iš kameros, atlupu plėvelę ir aštriu peiliu labai plonai papjaustau ledinės žuvies. Likusią dalį iškarto grąžinu į šaldiklį. Tiekiu, užbėrusi gabaliukus ant juodos duonos riekės, pateptos sviestu.
Patarimas – žuvies puseles galima atskirti ir šaldyti, suvyniojus kiekvieną puselę į suktinuką.
Ir man, visgi, labiausiai patinka šį gardumyną vadinti češkavone…
Mes ją vadiname silkės pussesere, ir kaip būna su giminaitėmis – jos panašios, bet vistiek savitos.
Receptą kadaise radau rusiškame žurnaliuke, tokiame mažyčiame, atspaustame ant geltono šiurkštaus popieriaus. Šį žuvies paruošimo būdą pristatė močiutė, ta tikra tikra, su skarele ir prijuoste ant megztuko nuotraukoje. O močiučių receptai visada būna tobuli, iš tiekos patirties visada galima pasimokyti.
Ir pirmą kartą pabandžius gaminti silkės pakaitalą, silkės nebeperku. Ragavę sutartinai gyrė šią riebią, tvirtos tekstūros žuvį. O naudoju visur, kur naudodavau silpnai sūdytą silkę – sluoksniuoju su daržovėmis, dedu ant sumuštinių, laistau naminiu aliejumi ir pan. Gaila, kad šviežios skumbrės Vilniuje neturime galimybės nusipirkti, todėl perku šaldytą žuvį. Vaišių stalui gaminu Toliau skaityti „Pakaitalas tradicinei silkei – marinuota skumbrė”
Neįprasto skonio, receptas kadaise buvo kritikuotas internautų dėl didelio kiekio majonezo, bet visada galima naudoti mažiau. Skonis tiko visiems ragavusiems.
Didesnei silkinei reikia: Toliau skaityti „Firminė Daivos silkutė – majoneze su pomidorais”
