Šiemet, nepaisant užsitęsusių šalnų, puikiai dera pavasarinės gėrybės. Pilnais žandais valgome saldžius ridikėlius ir svogūnų laiškus, iš miško kasdien parnešu rūgštynių, jaunų garšvų ir kiaulpienių lapų. O sode vešliais lapais džiugina rabarbarai. Į juos vynioju sūrį, mėsos gaminius ar tuos pačius ridikėlius, tai neįtikėtinas atradimas, mat rabarbaruose esančios rūgštys saugo maistą nuo išdžiūvimo ar dehidratacijos.
O kotus dažniausiai naudoju pyragams, desertams ar verdu čatnį (receptas ČIA).
Jau senokai ieškojau įdomesnio pyrago recepto, akis vis užkliūdavo už beze puošto varianto ir galiausiai, apjungusi kelias idėjas ir gamybos būdus, įtariu būsiu atradusi tobulą pyrago versiją.
Derinys puikus ir tuo, kad galima sunaudoti pernykščio derliaus uogienes, tuo, kad skoniai ir tekstūros puikiai dera, o rabarbarų rūgštelė tiesiog tobulai papildo pyrago skonį.
Paplušėti reikia tik plakant baltymus, bet jei turite buitinę techniką, ji puikiai tai atliks už jus.
Pyragas formuojamas 3 sluoksniais. Toliau skaityti „Pyragas su rabarbarais ir beze kepure“
Jau tampa tradicija rašyti apie patiekalus, gaminamus iš sezoninių daržovių ar vaisių 🙂 Šių dienų aktualija, žinoma, rabarbarai. Kiekvieną sezoną pradedame kompotu, geriamu kartą metuose, pyragu su trintais rabarbarais, daržovių ar vaisių salotomis su rūgščiais gabaliukais. Ir keksiukais. Smarkiai plėstis, aprašant jų skonį, nėra kur, jie tiesiog paprasti, maloniai rūgštelėję, su traškia kepurėle, ilgai išliekantys švieži. Gardūs. 
