Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.
Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…
Jau tampa tradicija rašyti apie patiekalus, gaminamus iš sezoninių daržovių ar vaisių 🙂 Šių dienų aktualija, žinoma, rabarbarai. Kiekvieną sezoną pradedame kompotu, geriamu kartą metuose, pyragu su trintais rabarbarais, daržovių ar vaisių salotomis su rūgščiais gabaliukais. Ir keksiukais. Smarkiai plėstis, aprašant jų skonį, nėra kur, jie tiesiog paprasti, maloniai rūgštelėję, su traškia kepurėle, ilgai išliekantys švieži. Gardūs. 
