… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Troškinys kaip troškinys, sakysite. Bet eiliniais troškinių receptais su jumis nesidalinu. Šio troškinio maža paslaptis – patiekale visiškai nenaudojamas vanduo. Svarbu, kad už lango būtų niūru ir šalta/drėgna, tuomet troškinys atsiskleis visu savo gėriu. Sušildys, tonizuos, suteiks jėgų, namus pripildys dieviškais aromatais…
Svarbu naudoti gerą jautieną, tokia prekiauja ūkininkai. O kaip atskirti gerą nuo negeros? – gera yra labai… negraži.
Ispaniškąją paella žino daugelis, ir ne tik tie, kurie lankėsi Ispanijoje. Mano gaminamas ryžių troškinys panašus į paella vizualiai, todėl viena draugė jį vadina Kūmelja (Kūmos paelja). Sėkmingam skoniui labai svarbu teisingai išvirti ryžius, jie turi būti išvirę, bet jokiu būdu nesulipę, kad kiti ingredientai galėtų įsimaišyti. Ypatingą skonį suteiks įdomiai paruoštos morkos, beje, taip dažnai ruošiu morkų drožles garnyrui. Taip pat puikiai sugroja baklažanai, kurie tarsi ištirpsta troškinyje, bet suteikia ryškų skonį. Žodžiu, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis”
Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.
Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais”
Šis troškinys mūsų namuose yra rudens favoritas. Atvėsus orams, traukiu iš spintelių gūdumos greitpuodį ir keliauju pirkti vištos. Panašiai vištą ruošdavau ir tuomet, kai neturėjau greitpuodžio, paprastame puode troškinys irgi puikiai pavyksta, tik, žinoma, ne taip greitai. Troškinį visada valgome su marinuotais agurkais arba kalafiorais. Ir įdomiausia, kad netgi ne itin mėgstantys vištieną ragautojai gyrė patiekalą. Tiekiant pietums, troškinys atstoja ir sriubą ir „antrą” patiekalą. Dar vienas didelis privalumas – jį galima gaminti ir iš „naminės” vištos, kurią dauguma naudoja tik sultinių gamybai, tad jei jums svarbu ką valgote – tai būtent toks patiekalas.
Pirmiausiai šio skanumyno kaimynė atnešė paragaut. Stiklainio turinys buvo suvalgytas dar tą patį vakarą, su keptais šonkauliais. Pagyrus skonį, kaimynė sumanė padovanoti maišą burokų, tuomet gavau dovanų cukinijų. Nebebuvo kur dėtis, teko raitytis rankoves ir kibti į konservavimą. Buvo ir keiksmų dėl per mažų puodų, ir dėl išbėgusio ant viryklės raudono skysčio, ir ypatingai ryškių delno linijų bordo spalvos fone 🙂 Užtat dabar žinau ko nedaryti. Visad sakiau, kad konservuoti reikia tik tai, ko žiemą negalima gauti šviežiai, niekad negamindavau burokų stiklainiuose, bet šis receptas sužavėjo, jau įsivaizduoju verdamus barščius, garnyrus… Toliau skaityti „Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai”