Paskelbta

Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti

Šiemet beveik nežydėjo sakuros ir išvengėme masinės fotopsichozės, kiekvienais metais užgriūdavusios socialines medijas. Ir ypatingai džiaugiuosi, kad šiemet visi fotografavosi su dideliausiomis bijūnų puokštėmis, reabilituoti vieni nuostabiausių pasauly žiedai ir kvapai. Kaip niekad ilgai džiuginę bijūnų žiedai mano virtuvėje virto arbata, pagardu ir kvepalais. Apie kiekvieną jų ir parašysiu jums, gal norėsite pabandyti.

Bijūnus perdirbimui kerpu nuo šakų, namuose nuskinu žiedlapius, gražiausius atidedu arbatai, apvytusius ar truputį parudavusius – pagardui ir kvepalams. Beje, baltuosius žiedus naudoju tik kvepalams. Toliau skaityti „Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti”

Paskelbta

Fermentuota arbata

Vakar vienas sutiktas žmogus sukėlė ypatingo šaltumo pojūtį, būna juk taip… Ir tuomet prisiminiau apie žiemą ir kas tą šaltumo jausmą šalina. Ogi arbata! Bet ne bet kokia, prisipažinsiu, jau labai daug metų negeriu jokių pirktinių arbatų, o vaistines tik tuomet, kai to reikia sveikatai. Žvilgtelėjau į kalendorių ir supratau, kad visi ženklai sakė tą patį – laikas rinkti kai kurių augalų lapus ir ruošti arbatas. Ir šiandien nuo ankstaus ryto jau braidžiojau po mišką su terbele 🙂

Birželis – pats palankiausias mėnuo įvairiausių lapų žieminei arbatai ruošimui. Noriu pasidalinti su jumis net dvejais atradimais kaip paruošti arbatas, kad jos atsiskleistų pačiais spalvingiausiais aromatais.

Fermentacijos sąvoką dažnai suprantame kaip rauginimą ar sūrio gamybą, tačiau yra vienas arbatų ruošimo būdas, turintis tą patį pavadinimą. Fermentuota arbata išties turi žymiai stipresnį aromatą, nei tiesiog džiovinta, o paruošima nesudėtingas.

Prisirenku lapų. Žemuogių. Lazdynų. Juodųjų serbentų. Aviečių. Mėlynių. Vynuogių. Toliau skaityti „Fermentuota arbata”

Paskelbta

Rabarbarų padažas (čatnis)

Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.

Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…

Toliau skaityti „Rabarbarų padažas (čatnis)”

Paskelbta

Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai

Jei žiemą norisi įkvėpti vasariškų aromatų, prieskonines žoleles ir kai kurias daržoves geriausia šaldyti. Žinoma, tam reikia turėti didesnį šaldiklį, mūsų namuose dėl to atsirado netgi atskiras buitinis prietaisas, kurio stalčiuose nuo ankstyvo pavasario popieriniuose maišeliuose gulasi paruošti gardumynai. Kodėl nuo ankstyvo pavasario? Nes neturint daržų, tik šiltnamius, reikia taupyti vietą ir šiltojo sezono laiką, todėl jau kovo mėnesį sodinu svogūnus laiškams, sėju galybę kalendrų ir krapų, kad jie spėtų užaugti iki agurkų ir pomidorų daigų atkeliavimo į žemę. Vienas iš didžiausių privalumų tas, kad šaltibarščius galima paruošti ypatingai greitai, o įdėjus šaldytas daržoves, šaltsriubės tampa tikrai šaltomis 🙂

Anksčiau šaldydavau plastikiniuose maišeliuose, tačiau pernai atradau man mielesnį pakavimo būdą – popierinius maišelius. Ant jų lengva užrašyti kas juose yra, jie sugeria net minimalią drėgmę lapuose, todėl šaldant niekas nesulimpa ir nesušoka į ledo luitus. Puiku. Toliau skaityti „Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai”

Paskelbta

Antras gyvenimas

Daugelis mūsų vaikystėje merkėme svogūnų galvas į stiklinaitę su vandeniu ir kasdien laukdavome stebuklo. Ir sudygę laiškai būdavo stebuklingai skanūs.
Daiginti galima net tik svogūnus, tereikia į vandenį sumerkti nupjautus daržovių galiukus ir po savaitės – kitos jau galėsite mėgautis šviežiais žalumynais. Įtraukite į šį procesą ir vaikus, jiems patikint reikiamą vandens kiekio induose priežiūrą. Bus daug krykštavimo suradus pirmą išdygusį lapelį, ragaukite, fotografuokite, stebėkite ir, sulaukus didelio derliaus, ruoškite įvairiausius patiekalus.
Puikiai sudygsta morkos, burokėliai, salierai, kininiai kopūstai, kaliaropės. Lapai pagardins garnyrus, vienakąsnius ar pusryčių sumuštinius, sūrius žuvies ar daržovių paragus, salotas ar žaliuosius kokteilius.
Siūlau kelis receptus su šviežia žaluma.

Toliau skaityti „Antras gyvenimas”

Paskelbta

Kokosiniai saldainiai Pūkučiai

Na, itin žiemiškas saldumynas. Tiek akims, tiek dovanoms, tiek skoniui. Esu rašiusi apie saldainius iš džiovintų uogų ir vaisių (receptas), o šių metų atradimu tapo kokosiniai gardėsiai. Produktų reikia nedaug, didžiausią gamybos dalį praleidžiu lipdydama juos. Bandžiau rankas ir produktus tausoti, lipdydama su pirštinėmis, tačiau labiausiai pasiteisino lipdymas tiesiog delnais. Ir drėkinti šiuo atveju jų nereikia, veikiau atvirkščiai –  verčiau nusausinti.
 
Iš nurodyto kiekio pagaminu 60 saldainių.
Fasuoju į sušių dėžutes (visus metus prašau jas rinkti, išplautas ir išdžiovintas laikau iki švenčių).
 

Toliau skaityti „Kokosiniai saldainiai Pūkučiai”

Paskelbta

Avižinė arba miežinė duona

Labai norėjau nurodyti recepto šaltinį, bet… niekaip neberandu jo 🙂 Prisiminti receptą buvo itin paprasta, greitai suprasite kodėl. Bet kokiu atveju, ačiū pasidalinusiai diskusijų dalyvei, sekmadienio ir pigių produktų viename prekybos centre proga, ėmiau ir iškepiau du kepalus duonos. Kadangi lentynoje šalia avižinių dribsnių gulėjo ir miežiniai, pabandžiau duonos kepimą ir iš jų. Na, pasigailėjau tik to, kad taip ilgai nežinojau apie tokį tobulą duonos kepimo būdą. Ir pati kilnojau antakius skaitydama, dvejojau, nes žinome kiek interneto platybėse yra nesąmoningų, nelogiškų receptų. Smalsumas visgi nugalėjo ir och… Įtariu, kad tai bus viena dažniausiai kepamų mano duonų.

Tekstūra tikrai kitokia, nei įprastinės duonos, prie skonio reikia įprasti, tačiau įpratus, o ir imant domėn, kad paruošti jai tereikia kelių produktų ir kelių minučių, liksite sužavėti.

Toliau skaityti „Avižinė arba miežinė duona”

Paskelbta

Midus

Prasidėjus žiemai, prasideda ir slogučiai, peršalimai ar neduokdie gripas… Labai džiaugiausi atradusi senovinio lietuviško midaus, tikro vaisto, gamybos aprašymą, jau esu pagaminusi net 6 rūšis midaus, bet aprašysiu patį pačiausią.

Ir kalba eis ne apie tą midų, kurį perkame parduotuvėse lauktuvėms. Fermentacijos būdu paruoštas gėrimas tiks pasimėgavimui, žiemą vartojimui profilaktiškai, o susirgus reikės padidinti vartojimo dozę ir dažnumą. Gal ir placebo, bet visi žinome vaistažolių arbatų ir medaus galią. Pasigaminti bus tikrai nesudėtinga, tik reikės įdarbinti laiką. Toliau skaityti „Midus”

Paskelbta

Raugintos morkos

Raugintos morkos – visiškai nebūtinai rudens derliaus šventė. Karts nuo karto užraugiu nedidelį kibirėlį morkų ir žiemą, nes jos tobulai tinka vakarui su gera knyga ar filmu, kai norisi ko nors „pagriaužti”. Raugintiems produktams laikyti optimaliausia +2-5C temperatūra, tokią net tobuliausiam rūsy sunku išgauti, todėl vienas kibirėlis greitam suvartojimui – tobulas variantas. Kalbu apie 1l talpos plastikinę arba stiklinę talpą. Šios morkos puikiai tinka ir garnyrui, bet vėlgi – nedideliais kiekiais, mat jos ilgai kramtomos, sakyčiau labiau tinkamos patiekalų puošybai. Toliau skaityti „Raugintos morkos”