Firminė kepeninė

Karts nuo karto savo gaminamų patiekalų aprašymuose užsimenu, kad namuose jau trečius metus naudoju stebuklingą aliejaus spaudimo presą, kuris spaudžia tikrą, tyrą ir gryno skonio aliejų. Kad jau seniai nebenaudoju džiūvėsių, manų ar juolab bulkos faršo standinimui, o beriu išspaudas (liet. rupinius), liekančias po riešutų ir sėklų virsmo aliejumi. Ir kad mūsų kieme laisvai bevaikštančios vištaitės irgi gauna rupinių, juk tai nuostabus baltymų šaltinis! Po pirmų bandymų spausti kokosinį aliejų ir šiais rupiniais palesinti mūsų lepūnėles, pusrytinė kiaušinienės kvapuose buvo galima užuosti ir kokoso natą. Ilgesnį laiką valgantys mūsų kiaušinius jau netgi atskiria kuo buvo lesinamos vištos – linų, saulėgrąžų ar pvz. žemės riešutų rupiniais.

Kada nors parašysiu apie visus mano gaminamus aliejus, o šiandien norėčiau pristatyti vieną iš labiausiai pavykusių eksperimentų su kokosiniu.

Daugelis mūsų mėgstame kepeninę, nuo seno ji būdavo gaminama su taukais, vėliau su sviestu. O man kilo idėja pagaminti kepeninę su kokosiniu aliejumi, kuris konsistencija primena sviestą, bet yra augalinės kilmės ir su ryškiu aromatu. Taip ir gimė mano firminė kepeninė, kuri yra būtinai valgoma su namine rugine duona ir gardinama raudonomis uogomis – bruknėmis, spanguolėmis, raudonaisiais serbentais ar putinais. Uogos suteikia puikią rūgščią atsvarą saldžiam kokoso kvapui (ne saldžiam skoniui) ir truputį kartumo turinčioms kepenėlėms.

Toliau skaityti „Firminė kepeninė”

Virtų daržovių paruošimo ypatumai

 

Pirmos rudens dienos proga kilo mintis parašyti apie daržoves ir kaip aš jas ruošiu garnyrams. O kilo ji ne šiaip sau, prieš kelias dienas džiaugsmingai pasinaudojome Laisvalaikio dovanų pasiūlymu ir jų nuoširdaus bendravimo dėka apsilankėme TV bokšto restorane. Kokie sentimentai… Užaugau ir suaugau Karoliniškėse, šio bokšto pašonėje, per miegamojo langą mačiau jo statybas, bokšto ratą niokojusius gaisrus, su žiūronu skaičiuodavau bokšto „iliuminatorius”  ir beprotiškai laukdavau kasmetinės ekskursijos. Ne dėl dangaus, padangėmis niekada smarkiai nesižavėjau, bet restorane ruošiami žiuljenai buvo kažkokie stebuklingi. Atsisakydavau net ledų, idant suvalgyti vištienos grietinėlės padaže, apkeptos su smagiai besitąsančiu sūriu,  ir tiekiamos tuomet man irgi stebuklingai atrodžiusiame inde su ilga rankena. Po dvidešimties metų nebėr žiuljenų Paukščių take, meniu adaptuotas nūdienai, o Vilnius už stiklo – vilniečiams…

Besidalinant su kolege įspūdžiais iš dangaus, žinoma, papasakojau ir apie tai, kad lašišos garnyrui paruoštos daržovės buvo tiesiog tobulos. O ji ėmė ir paklausė kaipgi tokias pagaminti. Ogi labai paprastai, tereikia žinoti italų al dente (kietas kaip dantis) vadinamą ruošimo principą.  Toliau skaityti „Virtų daržovių paruošimo ypatumai”

Gardžiosios blauzdelės

Vakar su viena maisto tinklaraštininke diskutavome apie vištieną prekybos centruose, dėliojome mums žinomus jų auginimo ir lesinimo pliusus ir minusus ir abejotiną kokybę. Ir abipusiai sutarėme, kad nuo jos… nepabėgsime 🙂 Broilerių mėsa yra skanesnė, nei ūkyje augusios laimingos vištos. Minkštesnė. Lengviau paruošiama. Gardesnė.

O su jumis pasidalinsiu keliomis firminėmis paslaptimis kaip kepti blauzdeles, kad jos būtų ypatingai minkštos.

Toliau skaityti „Gardžiosios blauzdelės”

Cukinijų statinaitės daržovių pataluose

Och kokią nuostabią vasarą šiemet turime, daržai žaliuoja lapų žalumynais, o cukinijos auga it pasiutę, tik spėk pjauti. Įsibėgėjus sezonui – naujas, elementarus, bet labai gardus patiekalas. Vegetarui vieną statinaitę įdariau ne mėsos faršu, bet šviežiais grybais, jie irgi labai suderėjo su ryškaus skonio padažu ir švelniąja cukinija. Patiekalas labai tinka savaitgalio pietums su šeima ar vakarėliui su draugais, beje, skanus ir šaltas, tik tuomet reikėtų rinktis minkštesnį fermentinį sūrį, kuris atšalęs netampa kietu ir neįkandamu. Prekinių ženklų neminėsiu, bet patirtis tokia – kuo sūris labiau porėtas, tuo smagiau lydosi ir tuo minkštesnis atvėsęs 😉 Faršas irgi skonio reikalas, tiks ir maltas kiaulienos kumpis ir kalakutiena. Toliau skaityti „Cukinijų statinaitės daržovių pataluose”

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje „utilizavimo” receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti „Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais”

Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais

Kepenines ruošiu keliais būdais – gaminu virtą arba keptą. Šiai kepeninei kalakutų kepenėles visą savo sąmoningą gyvenimą viriau prieskoniuotame vandenyje, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad turbūt dar skaniau, jei kepenėles pakepinti. O kartu su jomis ir visus likusius ingredientus. Taip sukurpiau mums labai patinkantį skonį. Tai labai švelni kepeninė, todėl, jei mėgstate „stipresnius” skonius, patarčiau berti aštrių prieskonių.

Kaip tik savaitgalį kalbėjome apie tai, kur laikyti didesnį pagamintą kepeninės kiekį – aš sudedu į indelius ir nešu į šaldymo kamerą, o 10-12h prieš planuojamą valgymą ištraukiu ir palieku kambario temperatūroje. Tačiau visada esu labiau „už” šviežiai pagamintą kepeninę. Toliau skaityti „Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais”

Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais

Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.

Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais”

Suktinukai

Viskas prasidėjo nuo to, kad belipdant koldūnus, sulaukiau skambučio ir turėjau skubiai išvažiuoti net kelioms dienoms. Tešlos ir įdaro buvo likę daug, begalo pagailo produktų, todėl ant jau iškočioto tešlos lakšto sukrėčiau įdarą, jį tolygiai paskirsčiau, kadangi lakštas buvo didelis – perpjoviau jį per pusę ir susukau du ritinius. Juos supjausčiau 3cm pločio riekelėmis ir jas sudėjau į šaldymo kameros lentyną. Kol susiruošiau į kelionę, suktinukai jau buvo truputį sušalę, tad juos sudėjau porcijomis į maišelius ir juos susandėiavau į kameros stalčių.

Prisiminiau apie juos jau gerokai po kelionės, beieškodama koldūnų. Pamaniau, kad verdant įdaras greičiausiai išplauktų, įktainau keptuvę, šliūkštelėjau aliejaus ir jame apkepiau suktinukus. Paragavę vienbalsiais nusprendėme, kad jie niekada nepakeis koldūnų, bet ir visada bus pagaminti, kai bus ruošiama tešla.

Tobulos tešlos receptą rasite čia.  O įdarui galima rinktis mėgstamą mėsos ar paukštienos faršą, maltus grybus, varškę… Būtinai pabandykite, tikrai gardu 😉

Vištienos troškinys

Šis troškinys mūsų namuose yra rudens favoritas. Atvėsus orams, traukiu iš spintelių gūdumos greitpuodį ir keliauju pirkti vištos. Panašiai vištą ruošdavau ir tuomet, kai neturėjau greitpuodžio, paprastame puode troškinys irgi puikiai pavyksta, tik, žinoma, ne taip greitai. Troškinį visada valgome su marinuotais agurkais arba kalafiorais. Ir įdomiausia, kad netgi ne itin mėgstantys vištieną ragautojai gyrė patiekalą. Tiekiant pietums, troškinys atstoja ir sriubą ir „antrą” patiekalą. Dar vienas didelis privalumas – jį galima gaminti ir iš „naminės” vištos, kurią dauguma naudoja tik sultinių gamybai, tad jei jums svarbu ką valgote – tai būtent toks patiekalas.

Toliau skaityti „Vištienos troškinys”