… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Šie saldainiai ne tik puiki Kalėdinė dovana, tai ir dovana tiems, kurie vengia ar negali vartoti cukraus. Jo čia nėra, o saldumas – neišpasakytas. Pusę saldainiu visad gaminu su šokoladu, tiems tikriems saldainių gerbėjams, o kitą pusę be šokolado, tik iš vaisių, valflių ir pabarstų. Jie gali būti patys įvairiausi – ir sezamo sėklos, ir malti žemės ar graikiniai riešutai, kakava… Mano mėgstamiausieji šie:
Ne ne, žaliavalge netapau, tiesiog gavau dovanų baisiai madingą plaktuvą (ačiū!). Prisiminiau, kad plakdavome plombyro ledus su pienu ir braškių uogiene, bet taip saldžiai, kaip vaikystėje, nebesinori, todėl atsidariau šaldytuvą ir truputį pasidairius po lentynas, išsitraukiau viską, kas patraukė akį. Beplakdama prisiminiau, kad žaliavalgiai šiuos kokteilius vadina glotnučiais – maniškis toks nesigavo dėl kivių ir aguonų, bet buvo tikrai gardu. Vienai porcijai suplakiau Toliau skaityti „Bananų ir špinatų kokteilis”
Važiuojant į svečius pas vienus draugus, visada kepu keksiukus. Ir stengiuosi, kad skoniai nesikartotų, nesvarbu kaip ilgai nesimatytume. Paskutinį kartą į kelionę buvo suruošti apelsininiai keksiukai, o praeitą savaitgalį prisiminiau, kad yra dar vienas puikus citrusas – citrina. Taigi, buvo iškepti kvapnūs keksiukai, ir šį kartą netgi spėjau juos nufotografuoti 🙂
Šie keksiukai buvo ypatingai gardūs dėl malonios rūgštelės ir drėgnos tekstūros. Citrininis glajus ir migdolų riekelės suvedė visus skonius į tobulumą. Toliau skaityti „Citrininiai keksiukai”
Na, būna, kad ragaujamas patiekalas patinka, būna, kad patinka labai. Bet tokios euforijos, kokią jaučiau ragaudama šį pyragą, nesu jautusi niekada. Receptas pas mane atklydo iš Ukrainos. Ilgai delsiau, kol pagaliau, sumanius gaminti ką nors saldaus, prisiminiau, kad turiu manų kruopų ir džiovintų spanguolių. Kitų ingredientų visada turiu spintelėse, todėl be vargo užmaišiau tešlą, sukrėčiau ją į kepimo formą ir po valandos jau kaifavome, valgydami labai drėgną, ne itin saldų, spanguolių rūgštele gardintą pyragą. Jis toks drėgnas, kad net neverta barstyti cukraus pudros – ji kaipmat susigeria. Visus recepto matavimus gramais ir mililitrais paverčiau paprastu skaičiavimu stiklinėmis, kokio dydžio ji bebūtų – rezultatas bus puikus, tik pyragas mažesnis arba didesnis. Vidutinio dydžio pyragui naudoju 200ml stiklinę. Toliau skaityti „Šokoladinis manų pyragas su spanguolėmis”
Nepaprastai nostalgiškas skonis, kas pamena Vilniaus „Cukrainę” Gorkio (tuomet) gatvėje, prisimins ir šį skanumyną. Mano variantas truputį kitoks, bet susimaišę skoniai bus tokie patys kaip kadaise 🙂 Toliau skaityti „Duonos, serbentų ir grietinėlės desertas”
Faina, kai desertu galima pavaišinti nevalgančius kiaušinių, miltų ar cukraus. Šių produktų čia nėra. Dar vienas gėris – desertą galima kepti keksiukų formose ar didesnėse vienkartinėse formelėse, tuomet bus porcija. Kepant didesniam inde, desertą tiekiu taurėse. Saikingai saldu, labai sotu, trašku, kvapnu. Ir dar – juk pilnos pievos prikritusių obuolių, šiam desertui naudoju būtent juos, krituolius. Toliau skaityti „Riešutinis-avižinis keptų obuolių desertas su medumi”
Pirma pažintis su šiuo receptu buvo gyva – paragavau jo pas Daivą ir abi nusprendėm, kad kažko trūksta ir kažko per daug. Dėliojau produktų kiekius ir junginius mintyse, po to jau bandžiau mintis įgyvendinti praktiškai ir štai, po keturių sėkmingų skonių degustacijų galiu pristatyti savo versiją. Nuvežiau gabaliuką ir Daivai, ragaudama ji užsimerkė, o paskui tepasakė – „receptą, greitai” 🙂 Prašom, tau ir visiems. Toliau skaityti „Šokoladinis burokėlių pyragas su Oreo sausainiais”
Ne nuodėmė kartais pasilepinti ir grietinėlės desertu 🙂 O jei vistik skaičiuojate kalorijas – grietinėlę drąsiai keiskite natūraliu jogurtu ar netgi kefyru, tuomet galima nenaudoti serbentų, kurie saldžios grietinėlės ir ne ką mažiau saldžių bananų desertui suteikia malonios rūgščios atsvaros. Kadangi šiuo metu noksta visų rūšių serbentai, šiandieniniame naudojau baltuosius, o papuošimui naudojau juoduosius, viena kita juoda uoga želė suteikia dar kitokio skonio. Puikus ir bananų bei raudonųjų serbentų duetas. Toliau skaityti „Grietinėlės želė su bananais ir serbentais”
Braškių sezonui įsibėgėjant…
Jei mėgstate panna cotta – šis desertas jums labai patiks, o ir sąžinė dėl kalorijų negrauš, jų čia minimumas.
Kadaise gamindavau tiesiog braškes kefyro drebučiuose, paskui norėjosi daugiau spalvų, paskui ir skonių. Desertas gaunasi absoliučiai pakerintis, kvapnus, gaivinantis, netgi primenatis paukščių pieną, tik nesaldų. Puraus skonios paslaptį rasite aprašyme.
Desertą galima tiekti taurėse arba pagaminti vieną didelį indą ir iš jo draugiškai kabinti skanumyną šaukštu. Toliau skaityti „Firminis braškių desertas”
Orai, anot sinoptikų, šiltyn. Ir ištiesų, jau norisi gaivaus ir lengvo maisto, o kas gali būti gaiviau už vaisių salotas. Pagrindinė uoga – arbūzas, visus kitus vaisius ir uogas renkuosi sezoniškai, arba tiesiog iš to, ką šiuo metu turiu. Yra tik vienas niuansas – dabar derančias braškes verčiau palikti papuošimui, įmaišius jas į salotas, jos nudažo viską rausvai, ir tai nėra labai graži spalva. Be to, jos greičiausiai ištyžta, todėl dedu jų tik prieš pat tiekiant ir tik ant porcijos viršaus. Toliau skaityti „Vasariškos vaisių ir uogų salotos”
