Paskelbta

Šokoladinis moliūgo pyragas

Šis pyragas gimė iš klaidos 🙂 Tiesiog gamindama moliūginį zebriuką (receptas čia), užsisvajojusi subėriau kakavą į tešlą ir tik tada prisiminiau, kad pusės tešlos nepalikau moliūgų sluoksniui… Sumaišiau visus produktus į vieną masę, iškepiau pyragą, paragavau ir supratau, kad tai gali būti tobulas pyragas, jei… Po kelių bandymų įsitikinau, kad supratau teisingai: moliūgų tarkius reikia būtinai nusausinti ir būtinai sumaišyti su cukrumi prieš dedant į tešlą. Pyragas gaunasi labai drėgnas, moliūgai atsisluoksniuoja (tikiuosi matosi nuotraukoje), todėl išgaunami du skoniai. Ir dar vienas svarbus momentas – šiam pyragui reikia naudoti riebiąją kakavą, ant pakuotės ieškokite užrašo 20-22%.

Toliau skaityti „Šokoladinis moliūgo pyragas”

Paskelbta

Obuolių desertas

Ar kas nors pamenate? Vilniuje, Justiniškėse, viename vaikų darželyje iškarto po perestroikos buvo atidaryta vaikų kavinė „Mykoliukas”. Kol vaikai su tėveliais valgydavo skanumynus, aš tampydavau akordeoną ir kartu su teta Irena – Mykoliuku traukdavome liaudies ir nevisai liaudies dainas. O kai atnešdavo desertą, buvo sekama graži pasaka… Neseniai, svečiuodamasi pas tetą Ireną, prisiminiau koks nuostabus būdavo tas obuolių padaže skonis ir buvau apdovanota šio deserto receptu.

Leidau sau nedidelę korekciją – likusius nuo gamybos baltymus išplakiau ir ne tik papuošiau desertą, bet ir papildžiau kokosų skoniu.

Toliau skaityti „Obuolių desertas”

Paskelbta

Firminis pyragas „5”

Pagaliau atėjo laikas aprašyti vieną labiausiai vykusių eksperimentų su pyragais. Norėjosi, kad ir skonis būtų nepriekaištingas, ir kad akį džiugintų. Ir kad gamyba nebūtų varginanti.

Dabar jau šį pyragą kepu gan dažnai, nes jis yra ne tik puikiai derantis su bet kokio sezono vaisiais ar uogomis, bet dar ir labai lengvai įsimenamas dėl skaičiaus 5. Tuoj suprasite kodėl.

<

p style=”text-align:center;”>Pavasarį pyragą gardinu rabarbarais, vėliau – braškėmis, juodaisiais serbentais, šilauogėmis. Rudenį – obuoliais, žinoma. O žiemą dedu konservuotas vyšnias be kauliukų ar bananą. Variacijoms ribų nėra.

Toliau skaityti „Firminis pyragas „5””

Paskelbta

Tortas „Žalioji mėlynė”

Viena mergaitė pavadino tortą Šreku, taip penkiametei atrodė šis ryškių, kontrastingų spalvų tortas. Šį spalvų derinį šiemet mačiau jau keliolikoje maisto nuotraukų, receptų neskaičiau, bet sumečiau, kad tai bus špinatų biskvitas ir mėlynių kremas. O šiemet auginu vijoklinį (indinį) špinatą, jo žaluma tokia intensyvi, jog užteko vos 10 lapų visam biskvitui nudažyti. Mėlynių sezonas pačiam įkaršty, todėl ėmiausi kepimo ir plakimo įrankių ir galiu drąsiai pasakyti – dabar tai tortas Nr. 1 mano kolekcijoje. Špinatų skonio biskvite absoliučiai nesijaučia, o štai mėlynės ne tik dažo, o dar ir intensyviai gardina maskarponės kremą. Taigi, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Tortas „Žalioji mėlynė””

Paskelbta

Mielinės bandelės su cinamonu

Kai norisi ir pasilepinti, ir namus iškvėpinti cinamono aromatu… Šios bandelės ypatingai gardžios ką tik iškeptos, šiltos, su arbata ar kava. Kartais jas netgi palaikau šiltoje orkaitėje prieš valgant, tada jos žymiai skanesnės.

Kaip visada, skubantiems rekomenduoju gaminti bandeles iš šaldytos tešlos, tik ją, prieš barstant cukrumi ir cinamonu, būtinai patepkite lydytu sviestu.

O lėto gyvenimo ir mėgstantiems sukiotis virtuvėje siūlau pasigaminti mielinės tešlos pačiu paprasčiausiu būdu, receptas čia. Toliau skaityti „Mielinės bandelės su cinamonu”

Paskelbta

Džiovinti pienių žiedlapiai

Saulė žeme ridinėjasi, tad lekiam į tolėliau nuo miesto pienių žiedais geltonuojančias pievas!

Alternatyva prabangiam šafranui atrasta 🙂 Esu skaičiusi nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose.

Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminau arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai žiedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus.

Pirmiausiai saulėtą vidurdienį prisiskinu pienių žiedų, Toliau skaityti „Džiovinti pienių žiedlapiai”

Paskelbta

Keksiukai su riešutų kremu

Kaip ir dauguma šokoladinių keksiukų, šie irgi yra purūs, minkštučiai ir gardūs. Riešutų kremo kepurių mintis kilo vieną gūdžią dieną, kai reikėjo skubiai susiruošti į svečius pas saldumynų garbintojus. Jie visada laukia ne tik manęs 🙂 Šokoladiniai keksiukai buvo iškepti, bet namie nebuvo jokių produktų glazūrai ar kremui. Tik lentynos kampe liūdintis riešutų kremo indelis. Kremą sudėjau į konditerinį švirkštą, vieno keksiuko vidų išpjoviau specialiu įrankiu (pagūglinę rasite kaip jis atrodo, netgi labiau naudojamas obuolių šerdies išpjovimui), švirkštu sustūmiau kremą ir suformavau mažą kepurę. Paragavom… Ir taip pat užpildžiau likusius. Ir tiek žinių – naujas receptas „greitai rankai”. Toliau skaityti „Keksiukai su riešutų kremu”

Paskelbta

Duonos desertas

Nepaprastai nostalgiškas skonis, kas pamena Vilniaus “Cukrainę” Gorkio (tuomet) gatvėje, prisimins ir šį skanumyną. Mano variantas truputį kitoks, bet susimaišę skoniai bus tokie patys kaip kadaise 🙂

4 porcijoms reikės
250g juodos duonos (be priedų)

Toliau skaityti „Duonos desertas”

Paskelbta

Kondensuoto pieno keksiukai su rabarbarais

Jau tampa tradicija rašyti apie patiekalus, gaminamus iš sezoninių daržovių ar vaisių 🙂 Šių dienų aktualija, žinoma, rabarbarai. Kiekvieną sezoną pradedame kompotu, geriamu kartą metuose, pyragu su trintais rabarbarais, daržovių ar vaisių salotomis su rūgščiais gabaliukais. Ir keksiukais. Smarkiai plėstis, aprašant jų skonį, nėra kur, jie tiesiog paprasti, maloniai rūgštelėję, su traškia kepurėle, ilgai išliekantys švieži. Gardūs. Toliau skaityti „Kondensuoto pieno keksiukai su rabarbarais”

Paskelbta

Išmanusis šokoladinis pyragas

Kitaip ir nepavadinsi – pyrago tešla lyg ir niekuo neišskirtinė, bet prapjovus jau iškepusį, matosi, jog jis ne tik kepė, bet ir kepimo metu sluoksniavosi. Turiu įtarimą, kad sluoksniavimasis įvyksta dėl skirtingo tirštumo produktų, t.y. didelio kiekio pieno, kuris greičiausiai ir atsiskiria nuo sunkesnio sviesto. Receptą skaičiau ne kartą ir ne vienoje svetainėje, bet susiruošus kepti, vis tik sugalvojau įkišti savo trigrašį ir papildyti receptą kakava ir šokoladu.Tai visiškai naujas gardumynas mano kolekcijoje, net ir mano ne itin mėgstamam saldžiam skoniui tiko įdomus, primenantis sufle ir paukščių pieno mišinį, sluoksnis. Kakava puikiai suderėjo su vanile, namai dar ilgai buvo pilni savito šio pyrago kvapo. Toliau skaityti „Išmanusis šokoladinis pyragas”