… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Rabarbarai jau išskleidė lapų skėčius, kotai sustambėjo ir tiesiog prašosi būti suvalgomi. Kompotas išvirtas, trupininis pyragas iškeptas, termiškai apdorotų rabarbarų užteks, o žali kotų gabaliukai puikiai pavaduoja citriną vaisių salotose.
Šįkart salotas gaminau iš: Toliau skaityti „Vaisių salotos su rabarbarais”
Daugelis žmonių mėgsta sūru-saldu skonių kombinaciją, dažnas saldžiarūgštį. Retesnė kombinacija sūru-saldu-rūgštu, o naujos skonių variacijos visada pamalonina gomurį. Prie šių skonių prijungiau dar ir aštrų ir, tiesą sakant, pasigailėjau nepabandžiusi to anksčiau. Neįprasta, savita, gaivu, gardu.
Burokėlius galima naudoti virtus arba žalius, pjaustytus labai plonais griežinėliais ir bent kelias valandas pamarinuotus citrinos sultyse. Toliau skaityti „Burokėliai su Feta ir granatų padažu”
Labai mėgstu pupeles, bet labai nemėgstu ilgo mirkymo ir kartais pervirusių ir subyrėjusių. Ruošiantis šventėms norisi jas pasitikti gera nuotaika, vieną kartą taip ir gavosi – nuotaiką beveik sugadino subyrėjusios pupelės klasikinei silkei su burokėliais. Bet tuomet kitame puode mirko avinžirniai falafelių gamybai. Dalį jų paprašiau pavaduoti pupeles mišrainėje ir dabar jau kitokios silkės su burokėliais nebeįsivaizduoju. Toliau skaityti „Silkė su burokėliais ir avinžirniais”
Pavasaris ragina ieškoti žalios spalvos, virtuvėje ji, žinoma, atsiranda žalumynų, pirmų ilgavaisių agurkų formomis. Bet kol šaltis neatleidžia savo gniaužtų, vis dar norisi šilto maisto. Štai tuomet ir gaminu šias puikias salotas, kurias galima tiekti tiek pietums, tiek vakarienei. Gamyba tikrai trumpa, rezultatas garantuotai geras, o skonis… kaip visada skonio reikalas 🙂 Man patinka saldžiai/sūriai/aštrus, keli ragautojai prašė druskos, ją be vargo galima užmalti ant šiltų salotų. Arba išspausti kelis taškelius majonezo (kaip nuotraukoje). Bet būtinai pirmiausiai pabandykite be šių priedų.
Och, kaip sunku spėti nufotografuoti šį patiekalą 🙂 Toliau skaityti „Karštos salotos su vištiena ir feta”
Och koks ilgas gavosi pavadinimas, bet norėjosi paminėti visus produktus, kurių dėka ši mišrainė tampa tokia gardžia. Ir šventiška. Silkę mišrainėse jau senokai keičiu namine marinuota skumbre, bet jei gautumėte gerą riebią silkę – ji irgi puikiai tiks. O jei norėtųsi daugiau spalvų – naudokite ne tik raudonas, bet ir geltonas ar oranžines paprikas. Kelis kartus esu įbėrusi sausoje keptuvėje pakepintų saulėgrąžų branduolių, kitą kartą – lukštentų moliūgų sėklų, tiko abu variantai 🙂
Bent dieną prieš pasiruošiu 2-3 skumbres, receptas čia.
Numatytą valgymo dieną pasiruošiu daržoves: Toliau skaityti „Marinuota skumbrė su saldžiąja paprika, pievagrybiais ir karamelizuotais svogūnais”
Ne visi vakar vakare kepti lietiniai blynai buvo sutaršyti, ryte du liūdnai šypsojosi lėkštėje. Grietinė, sūris, mėsa, uogienės – viskas pasirodė taip pabodę… Baisiai užsimaniau ko nors gaivaus, pirmiausiai pagalvojau apie salotas ir tuomet toptelėjo – o kodėl blynai negali būti valgomi šalti? O dar pagavo įkvėpimas (šiemet nepagaminau advento vainiko), tai taip ir susiplakė viskas į vieną – advento vainiko formos salotos su blynais. Eilinį kartą pareklamuosiu judros sėklas, jos tobulai dera su šviežiu pomidoru, jei dar nebandėte – labai rekomenduoju.
Šią mišrainę visada prisimenu pirkdama jautieną sriubai (receptai), tuomet griebiu ir gabalą jautienos kumpio ir reikalingų daržovių, pamąstau ar šaldytuve yra kečupo (pas mus jis – retas svečias). Kaip ir jautienos sriubą, taip ir šį gardumyną dažniausiai ruošiu laukdama svečių. Sriuba tinka pietums ir rytui, na, o mišrainė tinka bet kurio paros laiko pasisėdėjimui prie stalo. Valgytojai visada giria lengvą aštrumą, mišrainė soti, spalvinga akiai. Toliau skaityti „Mišrainė su jautiena”
Negaliu neįkišti trigrašio (šiuo atveju kokio nors produkto) į klasikinius patiekalus. Kadaise įkišau baklažanus į silkę su burokėliais, ir nuo tada paprastas ir gal net kiek pabodęs patiekalas tapo vienu mėgstamiausių. Dažniausiai šią silkutę gaminu šventiniam stalui ar vakarėliui, tie, kas yra ragavę ir nebijo majonezo, jau pasakojo, kad kelis metus gamina šį patiekalą Kūčioms. Gal todėl, kad baklažanai suteikia įdomaus, beveik grybų skonio, o gal todėl, kad tai ypatingai greitai ir paprastai pagaminama silkė. Beje, darant silkę „pataluose” irgi esu bandžiusi įsluoksniuoti baklažanų, buvo neblogai, bet ne tobula, todėl štai tobulas receptas. Toliau skaityti „Firminė silkutė su baklažanais”
Nepamenu kur tai girdėjau, bet sutinku 100 procentų – širdys ir kepenys neteisingai vadinamos subproduktais, tai nuostabūs produktai. Labai mėgstame jų troškinius, paštetus, bet tokiu būdu ruoštos kalakutų kepenėlės yra ypatingos. Tinka ir pietums – su bulvių koše ir burokėlių salotomis, ir salotoms – su daug salotų lapų ir šviežių daržovių, ir kaip šaltas užkandis – ant vienakąsnių, skrebučių, sūrių sausainių. Panašiai esu ruošusi vištienos ir jautienos kepenis – na ne… ne tai. Toliau skaityti „Keptos kalakutų kepenėlės”
Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti „Burokėlių karpačio”
