Plikytos tešlos ir dviejų sūrių pyragėliai

Chačiapu

Aušra atvežė brandinto sūrio, spintelėje radau Šlyninkų miltų, grojo puiki muzika, mintyse sukosi graži emocija apie vieną žmogų ir štai rezultatas :)

Jei mėgstate chačiapurius, šie mano kūrybos pyragėliai jums labai patiks. Skubantiems tiks greitas paruošimas, mėgstantiems vyną ar alų – puikus derinys, o nemėgstantiems, kaip aš , saldumynų – sūrus skonis. Tiesą sakant šie pyragėliai dera su viskuo – ir sriuba, ir kaip vienakąsnio pagrindas ir kai tiesiog kažko norisi. Ir labai smagus dalykas – jie kepami keptuvėje, bet be jokių riebalų.

Svarbus momentas – sūrių pasirinkimas. Vienas sūris turėtų būti švelnus, kaip Gouda, o kitas intensyvus kietasis, kaip Džiugas. Bandžiau įterpti ir fetą, bet ji šioje tešloje ištirpo ir nepaliko jokio skoninio pėdsako.  Toliau skaityti “Plikytos tešlos ir dviejų sūrių pyragėliai“

Ruginė jogurtinė duona

dsc_3932

Ir dar kartą su šilčiausiais linkėjimais Šlyninkų malūnui ir smagiąjam jo malūnininkui.  Pagaliau pavyko prisijaukinti jo ruginius miltus, pradėjau nuo burokų rauginimo, raugo duonai, o tuomet jau kibau į juodąją duonelę. Mūsų namuose duona valgoma ne itin dažnai, bet ši tiesiog tirpsta. Gal dėl to, kad skonis nostalgiškas, primenantis vasaras pas draugių močiutes kaime ir tokią duoną su niekaip nesukramtomu lašinuku ir šviežiai raugtu agurku. Man pakvipo vasara…  Toliau skaityti “Ruginė jogurtinė duona“

Antras gyvenimas

dsc_2444

Daugelis mūsų vaikystėje merkėme svogūnų galvas į stiklinaitę su vandeniu ir kasdien laukdavome stebuklo. Ir sudygę laiškai būdavo stebuklingai skanūs.
Daiginti galima net tik svogūnus, tereikia į vandenį sumerkti nupjautus daržovių galiukus ir po savaitės – kitos jau galėsite mėgautis šviežiais žalumynais. Įtraukite į šį procesą ir vaikus, jiems patikint reikiamą vandens kiekio induose priežiūrą. Bus daug krykštavimo suradus pirmą išdygusį lapelį, ragaukite, fotografuokite, stebėkite ir, sulaukus didelio derliaus, ruoškite įvairiausius patiekalus.
Puikiai sudygsta morkos, burokėliai, salierai, kininiai kopūstai, kaliaropės. Lapai pagardins garnyrus, vienakąsnius ar pusryčių sumuštinius, sūrius žuvies ar daržovių paragus, salotas ar žaliuosius kokteilius.
Siūlau kelis receptus su šviežia žaluma.

Toliau skaityti “Antras gyvenimas“

Naminė ruginė duona

DSC_0124

Prieš kelias savaites aprašiau raugo ruginei duonai gamybą (receptas čia), o dabar tęsiu pažadą parašyti kaip kepu ruginę duoną. Patikėkite, tikro skonio ieškojau labai ilgai, todėl ilgai neaprašiau rodosi paprastos duonos kepimo. Mūsų skoniui tinkamiausia duona su rūgštele, sėklomis ir traškia pluta. Ši duona labai ilgai “nežiedėja“, vieną partiją esame valgę net mėnesį! Jei domitės sveikesne mityba, jums patiks tai, kad ši duona gaminama be mielių ir be cukraus. Ir iš tikrų ruginių miltų, kurių galima įsigyti iš ūkininkų. Vienintelis trūkumas – ką tik iškepta duona sunkiai pjaustosi, reikia bent kelių dienų, kad duona apdžiūtų ir taptų raikoma. Toliau skaityti “Naminė ruginė duona“

Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais

DSC_0283

Kepenines ruošiu keliais būdais – gaminu virtą arba keptą. Šiai kepeninei kalakutų kepenėles visą savo sąmoningą gyvenimą viriau prieskoniuotame vandenyje, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad turbūt dar skaniau, jei kepenėles pakepinti. O kartu su jomis ir visus likusius ingredientus. Taip sukurpiau mums labai patinkantį skonį. Tai labai švelni kepeninė, todėl, jei mėgstate “stipresnius“ skonius, patarčiau berti aštrių prieskonių.

Kaip tik savaitgalį kalbėjome apie tai, kur laikyti didesnį pagamintą kepeninės kiekį – aš sudedu į indelius ir nešu į šaldymo kamerą, o 10-12h prieš planuojamą valgymą ištraukiu ir palieku kambario temperatūroje. Tačiau visada esu labiau “už“ šviežiai pagamintą kepeninę. Toliau skaityti “Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais“

Naujų Metų stalui

DSC_0445 modified

Man labai smagu, kad su kiekvienais metais tobulėjame, keičiamės vidujai. Ir kaip dažnai sakau – ne senstame, o bręstame. Su branda ateina ir tradicijų kaita. Jei prieš dešimtmetį šventinio stalo neįsivaizdavome be mišrainių su majonezu, tai dabar jau ir majonezą pasigaminu pati, ir nebevalgome jo tokiais kiekiais, o eilinėmis dienomis net pamirštame apie jį… Sulčių pakuotėse irgi seniai nebėra, limonadų, tortų… Gaivinamės giromis ar beržų sula iš rūsio, o saldumynų mėgėjus palepinu desertais.

Pastaruoju metu šventes pradedame su kepta ėrio ar stirnos koja, ypatingai ruošta šonine, o vėliau mėgaujamės kompanija nebe prie stalo, furšetuojame visuose namuose, kas prie židinio susirangę, kas virtuvėje šnabždasi ir kikena, o kas ir lauko kubile mirksta ir snaiges liežuviais gaudo :) Smagios tos žiemos šventės…

Žvilgtelkite, surinkau mūsų namų šventines pažibas į vieną vietą, gal kas sužibės ir ant jūsų stalo: Toliau skaityti “Naujų Metų stalui“

Sumuštiniai su silke

????????????????????????????????????

Produktų derinys keistokas, bet tik tol, kol neparagautas. Sumuštinius, kaip ir picas, galima dengti tuo, ką turime šaldytuve, vieną dieną turėjau būtent tokią kombinaciją, ir ji virto receptu. Gaminu svečiams, šventėms, vakarėliams. Vaikai juos irgi valgo, tik visada nuima paprikos juostelę. O man ji čia labai tinka :)

Toliau skaityti “Sumuštiniai su silke“