Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti „Burokėlių karpačio”
Vaisių salotos gaiviame sirupe
Karštaaaaa… Noriu žiemos, sniego. atsinešti iš rūsio marinuotų agurkų, susisupti į pledą ir, kramsnojant agurkus, skaityti knygą prie degančio židinio. O kol yra kaip yra – gaivinamės kuo galime. Kaip ir kiekvieną vasarą, dažnai gaminu vaisių salotas. Jos gaivios, kvapnios, šaldančios, mėgiamos vaikų. Šiandien – su truputį kitokiais priedais. Toliau skaityti „Vaisių salotos gaiviame sirupe”
„Rūkyti” kiaušiniai
Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – „rūkyti” kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas…
Cukinijų suktinukai
Cukinijos jau lenda iš po lapų, ir kaip ir kiekvieną vasarą, gaminu suktinukus. Kadaise tokius pačius gamindavau iš ilgavaisių agurkų, bet cukinija yra tvirtesnė ir ne tokia vandeninga, todėl gali ilgiau puošti stalą. O be to, cukiniją pradžioje apkepu, todėl skonis dar kitoks. Skoniu ji man asmeniškai irgi lenkia agurką. Lieku ištikima ir kukliam šių suktinukų įdarui, nė vienas kitas bandytas produktas man neįtiko.
Suktinukai puikiai tiks savaitgalio ar šventiniam stalui, vakarėliui. Vaikai neitin mėgsta fetą (išskyrus graikų vaikus, turbūt :)), todėl vaikų stalui jų nerekomenduočiau. Toliau skaityti „Cukinijų suktinukai”
Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru
Pirmos cukinijos darže nuskynimo proga 🙂
Gardi užkandėlė, tiekiama karšta ar bent jau šilta. Šaltą pati esu valgiusi, bet svečiams nesiūlyčiau, iš bėdos pašildyčiau orkaitėje. Sudėti produktus į keksiukų formą galima net kelias valandas prieš kepant, todėl visai nesunku prisiderinti prie tiekimo laiko, o ir gamybos laikas tikrai ne iš ilgiausių. Naudoju pirktinę bemielę tešlą, bet turint laiko galima pasigaminti ir jos. Vaikai beveik sutartinai šį užkandį vadina mini picomis. Toliau skaityti „Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru”
Kepti peteliai „Tulpės”
Labai džiaugiuosi, kad prekyboje atsirado toks nuostabus vištienos gaminys. Mylimieji sparneliai liko antroje vietoje dėl kelių faktorių – peteliai greičiau iškepa, juos patogiau valgyti, jais galima kabinti padažą ir lėkštėje jie atorodo žymiai subtiliau. Petelius kepu vakarėliams ir šventėms. Marinuoti galima įvairiai, labiau noriu pasidalinti prieskoniavimo ir pačiu kepimo orkaitėje būdu. Toliau skaityti „Kepti peteliai „Tulpės””
Rukolos ir saulėgrąžų užtepėlė
Viskas prasidėjo nuo pesto, eilę metų gaminau baziliko ir kedro riešutų kokteilį, kuriuo gardindavau makaronų patiekalus, sumuštinius ar šaltus užkandžius. Kedro riešutai tapo beveik nebeįperkami, nusipirkti gero itališko pesto tapo pigiau, nei 100g riešutų :/ O dar ir darže užderėjo galybė rukolos… Todėl eilinį kartą kibau į naujo skonio paiešką ir gavau labai netgi neblogą produktą. Išbandyta ant juodos duonos, ant skrudintos baltos duonos, lakštinių makaronų su šonine sudėty, su virtu liežuviu. Suderėjo puikiai! Toliau skaityti „Rukolos ir saulėgrąžų užtepėlė”
Mini čeburekai
Kol šaldikliai neužkimšti uogomis ir daržovėmis, pasigaminu koldūnų ir virtinių su įvairiais įdarais. Tešlą gaminu karštuoju būdu (receptas čia). Diskusijose apie šią tešlą kažkas paklausė – o ar netinka ši tešla čeburekams? Nutariau išbandyti. Klasikinio dydžio čeburekas gavosi sprangus, tešlai trūko drėgmės. Bet belipdant koldūnus pamaniau – o kodėl neiškepus jų keptuvėje? Iškepiau, pasiūliau paragauti kitiems, ir pati vos spėjau pagriebti paskutinį iš lėkštės. Kepsiu vėl tikrai ne kartą ir ne du, manau, kad vasaros iškyloms prie ežerų ir baidarių žygiams tai bus geriausias maistas. Toliau skaityti „Mini čeburekai”
Šampinjonų ir putpelių kiaušinių užkandėlė
Ši užkandėlė skaniausia tiesiais iš orkaitės, nors ir atvėsusi pamalonina gomurį švelniais skoniais. Šiame patiekale man patinka paruošimo įvairovė: šampinjonai gali būti baltieji arba rudieji, gardinti galima šviežiais ar džiovintais prieskoniais, tinka česnakai, malti pipirai, raudonėliai, gelsvės, imbieras, džiovinti pomidorai… Užkandėlė puikiai derės su skrebučiu ir šviežiomis daržovėmis. Puikus starteris. Toliau skaityti „Šampinjonų ir putpelių kiaušinių užkandėlė”
Lavašo suktinukai su žalumynais
Viena draugė šiuos suktinukus vadina „lavašas su piktžolėmis”. Ir ji savotiškai teisi, tai, ką vadiname piktžolėmis, dažnam tampa maistu ir netgi vaistu.
Suktinukai labai patiks visiems, kas mėgsta žalumynus ir lengvus užkandžius. Tam, kad žolelių sultys persigertų per lavašo sluoksnius, pasiruošti suktinį reikėtų bent prieš 8h, tik pailsėjęs šaldytuve jis taps nesprangiu, gaiviu ir gurmanišku.
Žalumynai tinka absoliučiai visi, kuriuos mėgstate ir kokių šiuo metu turite darže ar parduotuvėje 🙂 Toliau skaityti „Lavašo suktinukai su žalumynais”
