Šiuo būdu raugti burokėliai būna maloniai rūgštūs, bet nepraradę ir savo saldumo. Primirštas receptas, daug kam ragavusių primenantis vaikystę ir babą… Pasirauginti burokėlių galima bet kuriuo metų sezonu, tačiau skaniausi, žinoma, rudeniniai, švieži.
Dažniausiai gaminu 3l stiklainyje, bet galima pasidaryti ir 1 litro stiklainyje, ir medinėje bačkutėje, jei turite tokią. Toliau skaityti „Rauginti burokėliai“
Jei šaldytuve turėsite 3 produktus, galėsite labai greitai ir nesunkiai paruošti skalsią užkandėlę tikėtai ar netikėtai užgriuvusiems svečiams.
Gilesniame inde šakute kaip įmanoma smulkiau sutrinu
2 mažesnius arba 1 didelį rūkytų šprotų konservų (išviso apie 300g)
Koštuve nuvarvinu
250-300g konservuotų žaliųjų žirnelių
Beriu juos į šprotus ir viską labai gerai permaišau su
5-6vš majonezo
Pagal nuotaiką gardinu kapotais krapais ar petražolėm, labai tinka ir džiovintas raudonėlis.
Masę tepu ant juodos/baltos duonos ar bemielės tešlos rutuliukuose. Juos gaminu, stikline išspaudžiant šaldytos bemielės tešlos apskritimus, kepu ant apverstos keksiukų formos, kol paruduoja ir dar šiltus perpjaunu pusiau.
Patarimas – užtepėlę tepkite tik prieš pat tiekiant.
Mano nuostabai kadaise puikiai pavykęs bandymas, galybės konkursų prizininkas, kiekvieno rudens palydovas. Taip nutiko todėl, kad atradau naujovišką moliūgų auginimo būdą ir veislę, kuri nepavedė niekada, tai Ushiki Kuri (dar kitaip Hokkaido) moliūgėliai, mažučiai, tarsi vienas indas ir turintys minkštą žievę. Ir ypatingą, muskusu dvelkiantį, skonį.
Šis fondiu, kaip ir daugelis kitų, tinka vakarėliams ar romantiškam vakarui dviese. Seka tokia: Toliau skaityti „Fondiu moliūge“
Lengva, aromatinga užkandėlė priešpiečiams, labai tinka prie balto vyno taurės. Ypatingai svarbi alyvuogių kokybė, pievagrybiai tik sugers jų skonį, todėl renkuosi koservuotas stikle – kad matytųsi forma, būtinai su kauliuku. Labiau tiks sunokę alyvuogės. Toliau skaityti „Karšta pievagrybių ir alyvuogių užkandėlė“
Gal ir nieko naujo, džiovinti obuoliai pagriaužti, kompotui, silkutei, pyragams. Bet man visada norėjosi minkštai kramtomo džiovinto obuolio, o taip paruošti būna būtent elastingi, su sulčių likučiais, kvapnūs…
Labai mėgstu žuvies užtepėles, vienam prekybcentry, stovėdama prie tuno konservais nukrautų lentynų, nuleidus akis pastebėjau liūdnai kampelyje kiūtančius skumbrės aliejuje konservus. Kadangi krepšy jau svečiavosi fetos sūris, kilo mintis pabandyt sujungti ją su skumbre. Išgautas skonis priminė tuno su majonezu kombinaciją, gal kiek rūgštesnę, bet taip pat skanią ir gaivią.
Taigi, maišiau proporcija:
250g konservuotos skumbrės aliejuje
200g fetos
Tiesiog šakute dubenėly sutrinu abu produktus iki vienalytės masės ir pagardinu žiupsneliu
Džiovinto čiobrelio
Užtepėlė tinka sumuštinių ir vienakąsnių gamybai, skani tik gerai atšąldyta. Tepu tiek ant baltos, tiek ant juodos duonos. Labai tinka džiovinti pomidorai, švieži baziliko lapeliai.
Patarimas – šviežios daržovės draugijon tiks tik labai greitam suvartojimui, išleidę skysčius jos „išleis“ ir užtepėlę.
Labai panašiai gaminu Ingos cukinijų „tortą“, o pamaniau, kad bulviniai blynai irgi labai skanu su varške, todėl pakeičiau cukinijas bulvių tarkiais ir galiu pasidžiaugti nuostabiu skoniu.
Receptas su cukinijomis čia, visa procedūra lieka ta pati, tik šiame variante cukiniją pakeičiau
Labai panašiai gaminu Ingos cukinijų „tortą“, o pamaniau, kad bulviniai blynai irgi labai skanu su varške, todėl pakeičiau cukinijas bulvių tarkiais ir galiu pasidžiaugti nuostabiu skoniu.
Receptas su cukinijomis labai panašus, visa procedūra lieka ta pati, tik šiame variante cukiniją pakeičiau
„Tinginių receptas“ – sako mano draugė. Arba „pagaminau ir pamiršau“ – sakau aš. Ir išties, nekaitinant, neverdant marinato, nesterilizuojant išgauti gerą rezultatą yra puiku, sutaupytas laikas vasarą – tikra prabanga.
Kadangi receptas jau ne pirmus metus muša skaitymo rekordų statistikas, tai ir klausimų apie jį sulaukiu labai daug. Jei apibendrinti – konservų kokybę lemia agurkų ir druskos rūšis, taipogi vanduo. Agurkus rinkitės grublėtus, su storesne žieve, druską tik akmeninę, rupią. O vanduo tiks tas, kurį vartojate kasdien, kas iš čiaupo, kas iš šulinio ar gręžinio.
Dažniausiai gaminu šiuo būdu raugintus agurkus 0,5 l ir 1 l stiklainiuose, tai optimaliausia talpa, jei valgytojų būrys ne itin didelis. Tačiau šventėms ar didesniems vakarėliams pagaminu ir 3 l talpos stiklainiuose.
Juos gerai išplaunu karštam vandeny. Kaitinti visiškai nebūtina.