… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Labai džiaugiuosi, kad prekyboje atsirado toks nuostabus vištienos gaminys. Mylimieji sparneliai liko antroje vietoje dėl kelių faktorių – peteliai greičiau iškepa, juos patogiau valgyti, jais galima kabinti padažą ir lėkštėje jie atorodo žymiai subtiliau. Petelius kepu vakarėliams ir šventėms. Marinuoti galima įvairiai, labiau noriu pasidalinti prieskoniavimo ir pačiu kepimo orkaitėje būdu. Toliau skaityti „Kepti peteliai „Tulpės””
Viskas prasidėjo nuo pesto, eilę metų gaminau baziliko ir kedro riešutų kokteilį, kuriuo gardindavau makaronų patiekalus, sumuštinius ar šaltus užkandžius. Kedro riešutai tapo beveik nebeįperkami, nusipirkti gero itališko pesto tapo pigiau, nei 100g riešutų :/ O dar ir darže užderėjo galybė rukolos… Todėl eilinį kartą kibau į naujo skonio paiešką ir gavau labai netgi neblogą produktą. Išbandyta ant juodos duonos, ant skrudintos baltos duonos, lakštinių makaronų su šonine sudėty, su virtu liežuviu. Suderėjo puikiai! Toliau skaityti „Rukolos ir saulėgrąžų užtepėlė”
Kol šaldikliai neužkimšti uogomis ir daržovėmis, pasigaminu koldūnų ir virtinių su įvairiais įdarais. Tešlą gaminu karštuoju būdu (receptas čia). Diskusijose apie šią tešlą kažkas paklausė – o ar netinka ši tešla čeburekams? Nutariau išbandyti. Klasikinio dydžio čeburekas gavosi sprangus, tešlai trūko drėgmės. Bet belipdant koldūnus pamaniau – o kodėl neiškepus jų keptuvėje? Iškepiau, pasiūliau paragauti kitiems, ir pati vos spėjau pagriebti paskutinį iš lėkštės. Kepsiu vėl tikrai ne kartą ir ne du, manau, kad vasaros iškyloms prie ežerų ir baidarių žygiams tai bus geriausias maistas. Toliau skaityti „Mini čeburekai”
Ši užkandėlė skaniausia tiesiais iš orkaitės, nors ir atvėsusi pamalonina gomurį švelniais skoniais. Šiame patiekale man patinka paruošimo įvairovė: šampinjonai gali būti baltieji arba rudieji, gardinti galima šviežiais ar džiovintais prieskoniais, tinka česnakai, malti pipirai, raudonėliai, gelsvės, imbieras, džiovinti pomidorai… Užkandėlė puikiai derės su skrebučiu ir šviežiomis daržovėmis. Puikus starteris. Toliau skaityti „Šampinjonų ir putpelių kiaušinių užkandėlė”
Viena draugė šiuos suktinukus vadina „lavašas su piktžolėmis”. Ir ji savotiškai teisi, tai, ką vadiname piktžolėmis, dažnam tampa maistu ir netgi vaistu.
Suktinukai labai patiks visiems, kas mėgsta žalumynus ir lengvus užkandžius. Tam, kad žolelių sultys persigertų per lavašo sluoksnius, pasiruošti suktinį reikėtų bent prieš 8h, tik pailsėjęs šaldytuve jis taps nesprangiu, gaiviu ir gurmanišku.
Žalumynai tinka absoliučiai visi, kuriuos mėgstate ir kokių šiuo metu turite darže ar parduotuvėje 🙂 Toliau skaityti „Lavašo suktinukai su žalumynais”
Šį receptą buvau skaičiusi mažame nespalvotame receptų žurnale prieš daugel metų, sužavėjo toks paprastas silkės, bulvių, žirnelių ir aliejaus derinys, bet vis pamiršdavau jį, kol vieną dieną, po didžiųjų metinių švenčių, turėjau visų reikalingų produktų ir sugalvojau, kad reikia pabandyti. Nustebino tiek paruošimo paprastumas, tiek skonis, mano receptoriams trūko tik trupučio aštresnių pojūčių, todėl į avantiūrą įpainiojau svogūną. Skanaujame šį patiekalą su malonumu jau daug metų, o kaskart gamindama pabandau įdėti daugiau ingredientų, kartais įmaišau ir grūdėtųjų dižono garstyčių, kartais citrinos įspaudžiu ar obuolį įpjaustau, visi rūgštesni ar truputį aštrūs skoniai čia dera. Toliau skaityti „Silkė su bulvėmis ir žirneliais”
Naminių pomidorų dar reikės palaukti, o belaukiant taip užsimaniau ko nors kad ir su pirktiniais pomidorais… Ši silkė – mūsų vasarų palydovė, kartais ją gaminu Kūčių stalui, bet visgi jokia pirktinė daržovė nenurungs naminių skonio ir kvapo varžybose, todėl ypatingai dažnai valgome šią silkutę vasarą. Pabuvusi šaldytuve ji dar ir atgaivins karštą dieną. O kol laukiam savų pomidorų Toliau skaityti „Silkutė su pomidorais”
Pastaruoju metu pamėgau kalakutienos petukų faršą, jis nėra skystas, kaip dauguma maltų paukštienos gaminių, tad kotletams ar netikram zuikiui nereikia pridėti daug kiaušinių. Kotletukai gaunasi ypatingai sultingi, švelnūs. Ką tik iškepti skaniai valgosi su bulvių ar grikių koše ir šviežių daržovių salotomis. Šalti labai tinka išvykai, tereikia įsidėti duonos ir daržovių – puikus ir sotus užkandis, kurį su malonumu valgo net mažiausieji. Toliau skaityti „Kalakutienos kotletukai”
Kadaise panašiu receptu vištieną ruošdavo pažįstama, ji mėsą marinuodavo prieskoniuose su konjaku. Beieškant naujų ir pigesnių skonių prieš kelis metus sumaniau konjaką pakeisti „Starka”, ir nuo tuomet naudoju tik ją. Tiesą sakant, nežinau kodėl, tačiau konjaką pavaduoja puikiai. Taip pat pakeičiau vytinimo procesą ant kilpos šiltoje patalpoje į šaltą vytinimo būdą. Taip ruošta mėsa būna skaidri, neperdžiūvusi, visada gražiai pjaustosi. Nuostabus užkandis net išrankiausiems. Toliau skaityti „Šaldytuve vytinta vištiena su „Starka””
Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti „Žuvies apkepėlė”
