… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Turbūt daug kas sutiks su pasakymu, kad mamos kepta jūros lydeka yra skaniausia pasaulyje. Mama kepa ją šventėms, o aš – kasdieniams pietums. Vienai keptuvei pasiruošiu
2 išdorotas jūros lydekas
šakute „prieš plauką“ nuskutu žvynus, nupjaunu pelekus ir supjaustau žuvis stambiais gabalais. Viename dubenėlyje išplaku Toliau skaityti „Mamos kepta jūros lydeka“
Pirmą kartą šią kiaušinienę ragavu Ispanijoj, ji buvo patiekta bandelėje. Man asmeniškai skanesnis variantas lėkštėje su šv. daržovėm ir majoneziniu padažu.
Vienai porcijai
1 didelę bulvę Toliau skaityti „Bulvinė kiaušinienė“
Taip paruoštas cukinijas galima naudoti garnyrams prie žuvies ar mėsos, valgyti kaip pagrindinį patiekalą, dėti ant sumuštinio ir t.t. Niekada nemėgau šios daržovės, nes kepdama ji sugeria visus įmanomu riebalus, tačiau sumaniau pagudrauti ir rezultatu likau sužavėta. Naudoju jaunas cukinijas – nestorapilves, be didelių sėklų, žodžiu kuo mažesnės – tuo skaniau. Toliau skaityti „Cukinijos pietums ar garnyrui“
Paruošti tokius sumuštinius reikės daugiau laiko, nei įprasta, bet gaminti ir skanauti tikrai verta. Skaičiau apie tokius sumuštinius su uogiene, bet nutariau pabandyti sūrų variantą. 9-10 sumuštinių perku didelę pakuotę kuo paprastesnės
Baltos forminės duonos
Esant galimybei, pasigaminu naminių
pikantiškų salotų
bet puikiai tiks ir pirktinės. Vieną riekę, stengdamasi tepti labiau vidurį, aptepu salotomis, per patį centrą dedu
ploną griežinėlį ilgavaisio agurko
užvožiu antra rieke, stipriai suspaudžiu ir stiklinės pagalba išspaudžiu apvalų dvigubą sumuštinį. Tiekiu pabarsčiusi šviežiais kapotais krapais.
Patarimas – sumuštinį iš stiklinės ištraukti pasirodys sudėtinga, o tereikia pastumti vieną kraštą į vidų – kitas kraštas pakils į viršų.
Pagaminti šiuos rutuliukus reikės nemažų kantrybės resursų, bet tai atpirks išgautas skonis. Anksčiau pirkdavau tokius sūriukus prekybcentriuose, kol vieną dieną supratau, jog ir pati galiu pasigaminti tokio skanumyno. Po keleto bandymų išgavau tai, ko norėjau. Perku kuo paprastesnį
varškės surį be jokių priedų – apie 0.5kg. Toliau skaityti „Varškės sūrio rutuliukai“
Prisiminiau šį nuostabų vaikyste kvepiantį patiekalą, vienoje Vilniaus kavinių užmačiusi meniu salotų su keptu varškės sūriu. Ypatingai skanus karštas, šaltas praranda malonų girgždėjimą burnoje, bet vistiek labai tinkamas kaip priedas salotoms ar savarankiškas užkandis.
Perku patį paprasčiausią neriebų vidutinio dydžio varškės sūrį be jokių priedų. Toliau skaityti „Keptas varškės sūris“
Buvau girdėjusi apie šį patiekalą ne kartą ir ne du, daug sykių buvau išsiklausinėjusi kaipgi ji gaminama, bet tik dabar prisiruošiau pabandyti pasigaminti skumbrės šaldiklyje. Prisipažinsiu, gailiuosi, kad tiek laiko negaminau tokio nuostabaus skonio patiekalo…
Rusijoje, iš kur yra kildinama „stroganina“ taip vadinama nuo žodžio „strogat“ – aštriu peiliu drožti itin plonus šaldytos žuvies gabaliukus. Tad jei būčiau kalbos instituto darbuotoja, vadinčiau šį gardumyną drožtiniu 🙂
Taip ruošta skumbrė tinka užkandžiams ar kai norisi „ko nors“, atitirpusi ir pastovėjusi lėkštėje ji tampa tarsi kitu produktu, tad svarbu kuo trumpiau laikyti žuvį kambario temperatūroje. Kadangi skumbrė bus šaldoma, tai pirkti galima ir šaldytą žuvį.
Atvėsinu skumbrę, nupjaunu galvą, išimu vidurius, žuvį iškloju oda žemyn lygiai su pjaustymo lenta ir išimu stuburkaulį su šoniniais kaulais, žodžiu, paruošiu filė su oda. Tuomet žuvį smarkiai išplaku peiliu – reikia, kad būtų kuo daugiau įpjovimų ir prieskoniai susigertų iki pat odos. Vidutinio dydžio skumbrei prieskoniuoti pasiruošiu:
8-10 česnako skilteles
1 šaukštelį druskos
0,5 šaukštelio cukraus (nebūtinai)
žiupsnelį maltų juodų pipirų
žiupsnelį maltų citrinpipirių
Nuluptas česnakų skilteles peilio briauna sutraiškau ir labai smulkiai supjaustau, beriu česnakus gabaliukus į gilesnę lėkštę, ten pat suberiu druską ir kitus prieskonius. Viską sumaišau ir užberiu ant žuvies filė, puseles suvožiu, žuvį suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į kamerą. Ruošiantis valgyti stroganiną, ištraukiu žuvį iš kameros, atlupu plėvelę ir aštriu peiliu labai plonai papjaustau ledinės žuvies. Likusią dalį iškarto grąžinu į šaldiklį. Tiekiu, užbėrusi gabaliukus ant juodos duonos riekės, pateptos sviestu.
Patarimas – žuvies puseles galima atskirti ir šaldyti, suvyniojus kiekvieną puselę į suktinuką.
Ir man, visgi, labiausiai patinka šį gardumyną vadinti češkavone…
Originalus, mažai praktikuotas ir visiškai negirdėtas Lietuvoj receptas. Gaminu juos tada, kai rūkai jau grąsina pakirsti pomidorus, tuomet skinu žalius vaisius ir iš jų gaminu daug gardumynu. Šiuo būdu pomidorų gaminu nedaug, kaip sakau „kartą metuose“. Išraugiam, suvalgom ir laukiam kitų metų. Esu bandžiusi išrūgusius kimšti į stiklainius ir laikyti per žiemą, deja, po mėnesio jie jau nebebuvo tinkami valgyti… Toliau skaityti „Gruziniškai rauginti žali pomidorai“