Paskelbta

Naujų Metų stalui

Man labai smagu, kad su kiekvienais metais tobulėjame, keičiamės vidujai. Ir kaip dažnai sakau – ne senstame, o bręstame. Su branda ateina ir tradicijų kaita. Jei prieš dešimtmetį šventinio stalo neįsivaizdavome be mišrainių su majonezu, tai dabar jau ir majonezą pasigaminu pati, ir nebevalgome jo tokiais kiekiais, o eilinėmis dienomis net pamirštame apie jį… Sulčių pakuotėse irgi seniai nebėra, limonadų, tortų… Gaivinamės giromis ar beržų sula iš rūsio, o saldumynų mėgėjus palepinu desertais.

Pastaruoju metu šventes pradedame su kepta ėrio ar stirnos koja, ypatingai ruošta šonine, o vėliau mėgaujamės kompanija nebe prie stalo, furšetuojame visuose namuose, kas prie židinio susirangę, kas virtuvėje šnabždasi ir kikena, o kas ir lauko kubile mirksta ir snaiges liežuviais gaudo 🙂 Smagios tos žiemos šventės…

Žvilgtelkite, surinkau mūsų namų šventines pažibas į vieną vietą, gal kas sužibės ir ant jūsų stalo: Toliau skaityti „Naujų Metų stalui”

Paskelbta

Mišrainė su jautiena

Šią mišrainę visada prisimenu pirkdama jautieną sriubai (receptai), tuomet griebiu ir gabalą jautienos kumpio ir reikalingų daržovių, pamąstau ar šaldytuve yra kečupo (pas mus jis – retas svečias).  Kaip ir jautienos sriubą, taip ir šį gardumyną dažniausiai ruošiu laukdama svečių. Sriuba tinka pietums ir rytui, na, o mišrainė tinka bet kurio paros laiko pasisėdėjimui prie stalo. Valgytojai visada giria lengvą aštrumą, mišrainė soti, spalvinga akiai.  Toliau skaityti „Mišrainė su jautiena”

Paskelbta

Bulvių armonikos

Armonikos puikiai tinka šeimyninių pietų stalui, vakarienei su draugais, o ir laužo žarijose jos iškepa puikiai. Kartais norisi lašinukų aromato bulvėje, mūsų giminėje yra šias bulves valgančių dar ir su sviestu. Mano nukrypimai – pabarstymas fermentiniu sūriu, šviežiais kalendros lapeliais ir svogūnų žiedai, kuriuos kloju ant folgos ir ant jų dedu paruoštas bulves.

Na, o pats paprasčiausias, sakyčiau klasikinis, receptas toks. Toliau skaityti „Bulvių armonikos”

Paskelbta

Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas”

Paskelbta

Pomidorų užkandis

Receptas atkeliavo iš senos rusiškų valgių knygos, labai jau keistai nuskambėjo produktų derinys, o tokius receptus visada išbandau 🙂

Ir štai jau N metų tai vienas skaniausių pomidorų paruošimo būdų. Kadangi pomidorai saldūs, o recepte nėra druskos, tik medus, skonis toks ir gaunasi – saldžiai aštriai kvapnus.

Gaminu dviem būdais – jei turiu didelių pomidorų, gaminu juos pjaustytus kubeliais, o jei turiu vyšninių – juos apkepu orkaitėje.

Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. O ir vienų pakabliuoti iš stiklainio faina.

Vienu kartu ruošiu

1 kg pomidorų

Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kart prabedu dantų krapštuku, sudedu į skardą, užkloju kepimo popieriaus lakštu ir kepu 100C apie 2h. Didelius pomidorus supjaustau norimo dydžio gabaliukais. Ruošiu užpilą, jam reikės:

150 ml aliejaus (tinka visi nerafinuoti)

1 šaukšto vyno arba obuolių acto

2 šaukštų medaus

12 skiltelių česnako

1 šaukštelio juodų maltų pipirų

Aliejų pilu į puodą ir kaičiu kuo mažesnę ugnį, aliejus turi tik sušilti, jokiu būdu neužvirti.

Į puodą beriu riekelėmis pjaustytas česnako skilteles ir vis pamaišant pakaitinu apie 2min., tuomet pilu actą ir išjungiu ugnį. Lukteliu kol aliejus atvės iki kambario temperatūros, tuomet sudedu medų, maišau iki jo ištirpimo ir mišiniu užpilu paruoštus pomidorus.

Skoniai turi subręsti, todėl šį užkandį ruošiu bent prieš 12h iki tiekiant.

Paskelbta

Burokėlių karpačio

 Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti „Burokėlių karpačio”

Paskelbta

Vaisių salotos gaiviame sirupe

Karštaaaaa… Noriu žiemos, sniego. atsinešti iš rūsio marinuotų agurkų, susisupti į pledą ir, kramsnojant agurkus, skaityti knygą prie degančio židinio. O kol yra kaip yra – gaivinamės kuo galime. Kaip ir kiekvieną vasarą, dažnai gaminu vaisių salotas. Jos gaivios, kvapnios, šaldančios, mėgiamos vaikų. Šiandien – su truputį kitokiais priedais. Toliau skaityti „Vaisių salotos gaiviame sirupe”

Paskelbta

„Rūkyti” kiaušiniai

Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – „rūkyti” kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas…

Toliau skaityti „„Rūkyti” kiaušiniai”

Paskelbta

Cukinijų suktinukai

Cukinijos jau lenda iš po lapų, ir kaip ir kiekvieną vasarą, gaminu suktinukus. Kadaise tokius pačius gamindavau iš ilgavaisių agurkų, bet cukinija yra tvirtesnė ir ne tokia vandeninga, todėl gali ilgiau puošti stalą. O be to, cukiniją pradžioje apkepu, todėl skonis dar kitoks. Skoniu ji man asmeniškai irgi lenkia agurką. Lieku ištikima ir kukliam šių suktinukų įdarui, nė vienas kitas bandytas produktas man neįtiko.

Suktinukai puikiai tiks savaitgalio ar šventiniam stalui, vakarėliui. Vaikai neitin mėgsta fetą (išskyrus graikų vaikus, turbūt :)), todėl vaikų stalui jų nerekomenduočiau.  Toliau skaityti „Cukinijų suktinukai”

Paskelbta

Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru

Pirmos cukinijos darže nuskynimo proga 🙂

Gardi užkandėlė, tiekiama karšta ar bent jau šilta. Šaltą pati esu valgiusi, bet svečiams nesiūlyčiau, iš bėdos pašildyčiau orkaitėje. Sudėti produktus į keksiukų formą galima net kelias valandas prieš kepant, todėl visai nesunku prisiderinti prie tiekimo laiko, o ir gamybos laikas tikrai ne iš ilgiausių. Naudoju pirktinę bemielę tešlą, bet turint laiko galima pasigaminti ir jos. Vaikai beveik sutartinai šį užkandį vadina mini picomis.   Toliau skaityti „Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru”