Paskelbta

Naminis prieskonių mišinys

Šį prieskonių mišinį naudoju sriuboms ir mėsos patiekalams gardinti. Į sriubas jo dedu gausiai, 7l puodui – visą valgomąjį šaukštą, ir net su kaupu. Prieskonius visuomet dedu pačiame gale, prieš išjungiant ugnį, tuomet prieskoniai nesuverda, išlieka aromatai ir skoniai. Mėsai (jautienai, kiaulienai, avienai) šį mišinį naudoju kartu su česnakais ir druska. Labai smagu, kad yra galimybė susidžiovinti savo užaugintas daržoves ir žoleles, anksčiau jas pirkdavau turguje. Toliau skaityti „Naminis prieskonių mišinys”

Paskelbta

„Rūkyti” kiaušiniai

Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – „rūkyti” kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas…

Toliau skaityti „„Rūkyti” kiaušiniai”

Paskelbta

Kopūstienė su voveraitėmis

Pagaliau ir mūsų namai kvepia šviežiais grybais. Kadangi voveraičių radome nedaug, tai sumaniau išvirti tirštą sriubą. Atsidariusi šaldytuvą ir šaldiklį paėmiau į akis kritusias daržoves ir jų kombinacija maloniai nustebino. Sriubą teigiamu balu įvertino netgi sriubų (ypatingai grybienių) nemėgstantis kaimynas 🙂 Sezoninė, kvapni, gardi, soti – visa tai buvo ištarta bevalgant.  Toliau skaityti „Kopūstienė su voveraitėmis”

Paskelbta

Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu

Neseniai mama papasakojo, kad būdama sode ir jau užmaišiusi tešlą cukinijų blyneliams, prisiminė, jog neturi keptuvės, todėl tarkius supylė į kepimo skardą ir iškepė orkaitėje, kaip kugelį. Kadangi ji labai gyrė skonį, pabandžiau ir aš. Tik truputį pažaidžiau su padažo skoniu. Rezultatas pradžiugino, visiems labai patiko ir tiko. Kepsim dar ir dar. Toliau skaityti „Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu”

Paskelbta

Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru

<

p style=”text-align:center;”>Morkų lapus dar prieš kelis metus be jokių skrupulų išmesdavau į kompostinę, tačiau vieną dieną akį patraukė straipsnis apie morkų lapų gydomąsias savybes. Sudomino ir paskatino pabandyti, o pabandžius sustoti jau nebebuvo įmanoma. Žiemą, kai sunaudoju šaldytus lapelius, jų užsiauginu ant palangės iš nupjautų morkų galiukų, o dabar – pats morkų lapų sezonas darže ir turguje. Šviežius lapus dedu daug kur – į salotas, sriubas, žalius kokteilius, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius. Ir tik neseniai sumaniau jais pagardinti pyrago įdarą. Patiko taip smarkiai, kad dabar kepu pyragus dažniau nei įprastai 🙂 Greitam pyragui naudoju šaldytą bemielę tešlą (2 lapų pakuotę).

Toliau skaityti „Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru”

Paskelbta

Patikimiausias agurkų konservavimo būdas

Daug metų eksperimentavusi, ragavusi ir stebėjusi konservuotų agurkų išgyvenimą rūsy, galiu tvirtai pasakyti, jog radau patį geriausią, greičiausią ir paprasčiausią receptą. Jokio marinato likučio puode, jokių sudėtingų skaičiavimo matų, viskas paprasta ir greita. Skoniu jie labiausiai primena pirktinius, gal todėl, kad naudojamas sausas prieskonių mišinys, babytės agurkai su šviežiais lapais visiškai kitokio skonio.  Šiuo receptu pagaminti agurkų konservai atlaikė net dvi žiemas, nekeisdami skoninių savybių. Taip taip, mažiname konservų su actu, bet nereiškia, kad jų nebegaminame. Kaipgi apsieiti be marinuotų agurkų žiemą?

Taigi, eiga ir proporcijos: Toliau skaityti „Patikimiausias agurkų konservavimo būdas”

Paskelbta

Cukinijų suktinukai

Cukinijos jau lenda iš po lapų, ir kaip ir kiekvieną vasarą, gaminu suktinukus. Kadaise tokius pačius gamindavau iš ilgavaisių agurkų, bet cukinija yra tvirtesnė ir ne tokia vandeninga, todėl gali ilgiau puošti stalą. O be to, cukiniją pradžioje apkepu, todėl skonis dar kitoks. Skoniu ji man asmeniškai irgi lenkia agurką. Lieku ištikima ir kukliam šių suktinukų įdarui, nė vienas kitas bandytas produktas man neįtiko.

Suktinukai puikiai tiks savaitgalio ar šventiniam stalui, vakarėliui. Vaikai neitin mėgsta fetą (išskyrus graikų vaikus, turbūt :)), todėl vaikų stalui jų nerekomenduočiau.  Toliau skaityti „Cukinijų suktinukai”

Paskelbta

Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru

Pirmos cukinijos darže nuskynimo proga 🙂

Gardi užkandėlė, tiekiama karšta ar bent jau šilta. Šaltą pati esu valgiusi, bet svečiams nesiūlyčiau, iš bėdos pašildyčiau orkaitėje. Sudėti produktus į keksiukų formą galima net kelias valandas prieš kepant, todėl visai nesunku prisiderinti prie tiekimo laiko, o ir gamybos laikas tikrai ne iš ilgiausių. Naudoju pirktinę bemielę tešlą, bet turint laiko galima pasigaminti ir jos. Vaikai beveik sutartinai šį užkandį vadina mini picomis.   Toliau skaityti „Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru”

Paskelbta

Grietinėlės želė su bananais ir serbentais

Ne nuodėmė kartais pasilepinti ir grietinėlės desertu 🙂 O jei vistik skaičiuojate kalorijas – grietinėlę drąsiai keiskite natūraliu jogurtu ar netgi kefyru, tuomet galima nenaudoti serbentų, kurie saldžios grietinėlės ir ne ką mažiau saldžių bananų desertui suteikia malonios rūgščios atsvaros. Kadangi šiuo metu noksta visų rūšių serbentai, šiandieniniame naudojau baltuosius, o papuošimui naudojau juoduosius, viena kita juoda uoga želė suteikia dar kitokio skonio. Puikus ir bananų bei raudonųjų serbentų duetas.  Toliau skaityti „Grietinėlės želė su bananais ir serbentais”

Paskelbta

Kepti vištienos ketvirčiai

Neįsivaizduojate kaip džiaugiuosi tokiu šio recepto populiarumu. Nors, atvirai sakant, nesuprantu kodėl jis toks.

Yra daugybė būdų skaniai paruošti vištieną, šiandien aprašysiu ketvirčių ruošimo receptą, kuris niekada nepavedė, mėsytė visada gaunasi sultinga, lengvai atsiskirianti nuo kaulo, su traškia odele, žodžiu tiesiog tobula 🙂 Kadangi ketvirčiai būna labai įvairaus dydžio, kepimo laiką reikia nujausti arba karts nuo karto žvilgtelti į kepinį, pabaiga matosi apskrudusioje odoje.  Toliau skaityti „Kepti vištienos ketvirčiai”