Nepamainomas patiekalas studentų buity, baidarių žygiuose ar pusryčiams vasarojant prie ežero , super greitiems pusryčiams, o ir pietums. Gamybą galima patikėti net vaikams.
Grikių košę visada verdu proporcija Toliau skaityti „Grikių košė su tunu”
Mes ją vadiname silkės pussesere, ir kaip būna su giminaitėmis – jos panašios, bet vistiek savitos.
Receptą kadaise radau rusiškame žurnaliuke, tokiame mažyčiame, atspaustame ant geltono šiurkštaus popieriaus. Šį žuvies paruošimo būdą pristatė močiutė, ta tikra tikra, su skarele ir prijuoste ant megztuko nuotraukoje. O močiučių receptai visada būna tobuli, iš tiekos patirties visada galima pasimokyti.
Ir pirmą kartą pabandžius gaminti silkės pakaitalą, silkės nebeperku. Ragavę sutartinai gyrė šią riebią, tvirtos tekstūros žuvį. O naudoju visur, kur naudodavau silpnai sūdytą silkę – sluoksniuoju su daržovėmis, dedu ant sumuštinių, laistau naminiu aliejumi ir pan. Gaila, kad šviežios skumbrės Vilniuje neturime galimybės nusipirkti, todėl perku šaldytą žuvį. Vaišių stalui gaminu Toliau skaityti „Pakaitalas tradicinei silkei – marinuota skumbrė”
Neįprasto skonio, receptas kadaise buvo kritikuotas internautų dėl didelio kiekio majonezo, bet visada galima naudoti mažiau. Skonis tiko visiems ragavusiems.
Didesnei silkinei reikia: Toliau skaityti „Firminė Daivos silkutė – majoneze su pomidorais”
Nepamainomas blynų pagardas, saldumynas prie arbatos, pyragų košė ir puiki dovana Kalėdoms. Toliau skaityti „Šokoladinė obuolienė su vaisiais”
Viena universaliausių uogienių, mano absoliuti favoritė ir daugelio patiekalų sudedamoji. Puikus gėrimas praskiedus kelis šaukštelius karštu vandeniu, garnyras kalakutienai, įdaras pyragams ir t.t.
Šermukšnių uogas geriausia skinti tuomet, kai jos pasidaro sodriai raudonos. Anksčiaus sakydavo, kad reikia laukt šalnų. Bet tuomet uogos tampa susiraukšlėję, dažnai patamsėję, todėl nėr ko laukt ir padaryt šalnų imitaciją šaldiklyje. Uogų rasti nėra lengva, jos neauga miškuose, dažniausiai sodinamos pakelėse. Pakelių uogos netinka dėl suprantamų priežasčių, todėl geriausia išeitis – auginti kultūrinius šermukšnius savam kieme ar sode (jei tokį turite) arba važiuoti per kaimus, ten dar kur-ne-kur galima rasti šių medžių. Taigi. Toliau skaityti „Šermukšnių uogienė”
Aukštaitijos regiono šaltsriubė, mano vaikystės vasarų palydovė. Ir dabar teikiu pirmenybę jai, o ne raudoniems šaltibarščiams. Gaivi, kaip ir visos rūgščios šaltos sriubos. Gaminimui pasiruošiu
1l kefyro
2 trumpavaisius agurkus
Saujelę kapotų krapų
Pundelį svogūnų laiškų
Mažą indelį konservuotų rūgštynių (apie 150g)
4 kiaušinius
Kiaušinius verdu 8-10 min. nuo vandens užvirimo. Tuo metu puode stambiai sutarkuoju agurkus, supilu kefyrą ir rūgštynes, kapotus krapus ir svogūnus. Išvirusius kiaušinius staigiai atšaldau po krano srove, nulupu, perpjaunu per pusę. Kefyro masę pagal skonį pasūdau. Pilu į sriubos indus, dedu 2 skilteles kiaušinio, atskiroje lėkštėje kartais tiekiu virtų bulvyčių.
Patarimas – galima naudoti ir šviežias rūgštynes, jų reikės nemažo indo, tereikia jas supjaustyti ir užplikyti verdančiu vandeniu. Pilu į kefyro masę su visais skysčiais.
Originalus, mažai praktikuotas ir visiškai negirdėtas Lietuvoj receptas. Gaminu juos tada, kai rūkai jau grąsina pakirsti pomidorus, tuomet skinu žalius vaisius ir iš jų gaminu daug gardumynu. Šiuo būdu pomidorų gaminu nedaug, kaip sakau „kartą metuose”. Išraugiam, suvalgom ir laukiam kitų metų. Esu bandžiusi išrūgusius kimšti į stiklainius ir laikyti per žiemą, deja, po mėnesio jie jau nebebuvo tinkami valgyti… Toliau skaityti „Gruziniškai rauginti žali pomidorai”
Nepamainomas šašlykų pagardas, labai mėgstamas ne tik suaugusių, bet ir vaikų dėl „kirmėliukų” formos, jais tinka kabinti įvairius padažus.
Šią česnakų dalį sodininkai meta lauk, todėl reiktų iš anksto perspėti, kad jie jums bus reikalingi, ir tai padaryt reikėtų apie gegužės galą.
Česnakų žiedkočius sutvarkau, nupjaunant žiedus ir lapkočių likučius, turi likti tik pats stiebas. Beje, peraugę stiebai bus nebeskanūs, marinuokite jaunuolius. Toliau skaityti „Marinuoti česnakų žiedkočiai”
Italai, sukūrę šį šedevrą, pomidorus džiovina saulėje. Esu bandžiusi bent apvytinti pomidorus karštom vasaros dienom lauke ir, žinoma, nieko nepavyko, mūsų saulutė labiau šypsosi, nei kaitina. Tačiau tikrai verta paaukoti šiek tiek elektros džiovinimui ir pasigaminti šiuo būdu konservuotų pomidorų. Jie labai dera su sūriais, varške, švelnia mėsa ir paukštiena, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius.
Naudoju savus ar kaimynių dovanotus pomidorus, o esant trūkumui perku tik turguje, parduotuviniai nesužavės skoniu ir kvapu. Konservas prabangus, todėl rizikuoti neverta.
Mano vaikystė bėgo darželyje, mat tame pačiame darželyje dirbo mama, todėl mudvi dienų dienas leisdavome dideliuose kolektyvuose, tik ji auklėjo vaikus, o aš tiesiog augau, mokiausi, miegojau, grojau pianinu ir penkis kartus per dieną kartu su geriausia tuomet chebra valgiau valdišką maistą. Visi turime ryškų prisiminimą iš penktų ar šeštų gyvenimo metų ir maniškis (nieko keisto, sakysite jūs) yra susijęs su maistu. Jeigu pietums būdavo tiekiamas maltinis ar žuvis baltam padaže, į kiekvieną lėkštę virėjos įdėdavo ir po ketvirtį marinuoto arba rauginto žalio pomidoro. Man net drebėdavo rankos – taip smarkiai juos mėgau, todėl įsigudrindavau mainytis su grupiokais – atiduodavau jiems kompotą (ar bent jau razinas iš jo), kitam duonos riekę, su dar keliais susitardavau, kad atiduosiu pavakarių sausainius, o už tai jie man atiduodavo savo pomidorų ketvirčius. Tokiu būdu kartais surinkdavau net visą pomidorą ir valgydavau jį pačiam gale, kaip desertą.
Ir buvau juos pamiršusi labai daug metų, kol pati nepasodinau pirmų pomidorų ir, likus neprinokusių, paieškojau ką gi iš jų gamina. Ir nors pomidorų nebeauginu, visad paieškau ir nuperku ar gaunu dovanų žaliųjų gražuolių, kad rūsy būtų bent trys dideli stiklainiai raugtų žaliūkų.
Dažnai esu klausiama ar žinau, jog neprinokusiuose pomidoruose yra solanino? Žinau. Tačiau žinau, kad termiškai apdorojant ar fermentuojant, solaninas nukenksminamas.
Žalius pomidorus nuplaunu ir nepjaustytus sluoksniuoju į švarius stiklainius. Į 3 l stiklainį beriu Toliau skaityti „Žali rauginti pomidorai”
