Firminė alaus sriuba su aviena

Tikrai nekasdieniška sriuba. Vienas vyrukas šią sriubą suvalgė tylėdamas, nors prie stalo virė aktyvi diskusija apie šių dienų realijas. Po to atsilošė ir pasakė „lafaaaa”. Puikus komplimentas šeimininkei 🙂 Iš tiesų, be galo įdomi sriuba. Visų pirma todėl, kad sriuboje nėra vandens. Ir dar dėl to, kad alus ir aviena – keistai skambantis derinys. Avienos dar visai neseniai visiškai nevalgydavome, mat ji man asocijuodavosi su lajaus kvapu. Paragavus ūkyje augintos avienos, šis mitas buvo išsklaidytas. Produktų tikrai rasite bet kuriame dideliame prekybos centre, o su mėsa siūlyčiau nerizikuoti, jei jau bandysite gaminti šį gėrį, pirkite avieną iš ūkininkų. O jei visgi bijote lajaus, naudokite ėrieną. Brangiau ir ne taip macna, deja… Toliau skaityti „Firminė alaus sriuba su aviena”

Pavasarinis kugelis

Pavasarinis – nes pavasarį, nes klasikinis jau būna pabodęs, bulvės praradę sultis. Todėl reikia pagardų 🙂 Ilgėjant dienoms ant palangės jau galima auginti pipirnes, ridikėlių lapelius ir daug kitokių žalumynų. Tai vienas iš pagardų. Kitas – rūkytos kiaulių ausytės. Maniau, kad kugelis su ausytėmis yra žinomas kiekvienam lietuviui, bet pasikalbėjus su kolegomis ir padiskutavus maisto forumuose supratau, kad tikrai ne.

Tad mielai dalinuosi mūsų namuose mėgstamiausia kugelio versija.

Didesnei kepimo formai aukštais bortais nuskutu ir smulkiai sutarkuoju Toliau skaityti „Pavasarinis kugelis”

Purūs blynai

 

Tiesą sakant esame lietinių gerbėjai, mažus blynus kepu retai, bet jei jau kepu, tai būtent šiuos „kefyrinius”. Jie skoniu ir išvaizda labai panašūs į mielinius, tačiau yra bemieliai. Šiuos blynus būtinai kepu kokosų aliejuje, jis suteikia naujo, ypatingo skonio. Kadangi prieskonių tešloje labai nedaug, valgyti galima ir su grietine ar grietinės-sviesto padažu, ir su įvairiais džemais, uogienėmis ar trintomis uogomis. O tešlą užmaišys net pirmokėlis 🙂 Toliau skaityti „Purūs blynai”

Kibinai

Pastaruoju metu prekybcentriuose matau „kibinus” su kiauliena, varške ar netgi obuoliais. Na… nežinau kaip jums, bet man pavadinimo autentika turi tam tikrą prasmę. Todėl kibinus gaminu tik su aviena ir kopūstais. Kitus pyragėlius taip ir vadinu – pyragėliais su kiauliena, vištiena, varške ar kitais įdarais. Deja, nesu sutikusi tikros karaimės, kuri būtų išmokiusi kibinų gaminimo subtilybių, todėl ilgai domėjausi, ragavau, gaminau įvairias tešlas, įdarą kapojau, pjausčiau, maliau, gardinau grietine/sviestu/sultiniu. Ir štai kaip gaminu mūsų šeimai gardžiausius kibinus.Beje, valgome juos tik ką tik iškeptus, pašildytiems sakome riebų „ne”. Todėl vienu kartu iškepu tiek kibinų, kiek planuojame suvalgyti, tuo tarpu tešlą ir įdarą sudedu į šaldymo kamerą. Keletas mažų gudrybių – po receptu. Toliau skaityti „Kibinai”

Naminė „Nomeda”

Pagaliau… Pagaliau spėjau nufotografuoti bent kelis gabaliukus šio gardėsio. Tai vienas naujausių mano konditerinių atradimų, gimęs galvoje, bevoliojant Kalėdinius džiovintų vaisių saldainius. Tikrą „Nomedą” kartą per metus nusipirkdavau tam, kad įsitikinti, jog vaikystės skoniai lieka vaikystėje. Nebe tas saldainis ir nežinia kodėl :/ Todėl ir sugalvojau sulipdyti „Nomedą” iš kuo natūralesnių produktų. Tikrai nesitikėjau tokio nuostabaus rezultato, jei esate šio saldumyno gerbėjai – būtinai pasigaminkite jo namie. Tikrai smarkiai neišsitepsite, nereiks plauti gausybės indų, tereiks kantrybės.  Toliau skaityti „Naminė „Nomeda””

Kokosiniai sausainiai

Šiuos sausainius gaminu retai, bet vienu ypu didelę skardą. Tuomet juos kramsnojame 2-3 savaites. Visada paimu jų į kelionę, ilgesnę fotosesiją. Sausainiai ypatingai sotūs, kokosų drožlės labai ilgai kramtosi, yra aliejingos, todėl greitai ateina sotumo jausmas. Puikus užkandis tarp pagrindinių dienos valgių, o dar ir be cukraus, be miltų.

Pats receptas ir gamyba yra turbūt patys paprasčiausi iš visų man žinomų. Jei vaikams reikės idėjų kulinarinei šventei mokykloje – drąsiai pasiūlykite pagaminti šiuos sausainius, tikrai pavyks. Ir tikrai patiks. Toliau skaityti „Kokosiniai sausainiai”

Virtų bulvių apkepėlė su grybų padažu

Būna, kad po pietų ar vakarienės lieka virtų bulvių, ši apkepėlė – puikus būdas sunaudoti bulves, pagaminant labai netgi gardų patiekalą. Tiesą sakant virtas su lupenomis bulves naudoju tik mišrainėse, apkepuose jaučiu lupenos prieskonį, kuris viską gadina… O dar ir gera proga ištraukti šaldytų grybų iš kameros. Jei nesate grybautojai ar miško grybų mėgėjai, galima naudoti pievagrybius, kreivabudes ar kitus pramoninius grybus, kuriuos rasite parduotuvėse.

Kokios formos apkepą kepti – nuotaikos reikalas. Kartais naudoju apvalią ar stačiakampę silikono formą, o kartais tešlą sukrečiu į keksiukų formeles.

5-6 virtas bulves (skaičiuokite ne pjaustytas bulves 😉 Toliau skaityti „Virtų bulvių apkepėlė su grybų padažu”

Sultinys su špinatais

Žiema – toks jau metų laikas, kai organizmas prašo šiltensio ir sąlyginai riebesnio maisto. Pavyzdžiui vištienos sultinio. Nežinau kaip jums, bet man sultinys asocijuojasi su šiltai apmūturiuota gerkle, termometru pažasty ir šilta lova, žodžiu su tom nelaimėliškom dienom, kai aplanko peršalimas ar gripas. Placebo, sakysit – na, placebo. Bet man sultinys tokiomis dienomis tiesiog būtinas. Ir būtinai gamintas iš naminės vištaitės.

Kadangi jau sukauptas nemažas sultinio virimo bagažas, norisi vis naujesnio skonio. Vienas papildomas produktas ir prieskonis, ir sultinys tampa gardžia ir spalvinga sriuba. Toliau skaityti „Sultinys su špinatais”

Bandelės su varške

Šios bandelės užima ypatingai pagarbią vietą mūsų namuose dėl rūgštelėjusios varškės ir minimalaus cukraus kiekio. Žinoma, daug paprasčiau iškočiotą tešlą pertepti varškės įdaru, susukti ir supjaustyti riekelėmis, nei kiekvieną bandelę atidžiai ir kruopščiai formuoti rankomis. Tačiau atviras varškės sluoksnis papildomai apkepa, įgauna traškią plutelę, būtent todėl ir yra skanesnis. Bent jau mums 🙂

Bandelės išlieka šviežios pakankamai ilgai, jei jos laikomos sandariai uždarytame maišelyje ar pridengtos stikliniu gaubtu. Toliau skaityti „Bandelės su varške”

Kokosinė žuvienė

Kadaise anyta virdavo žuvienę grietinėlėje, niekada taip ir nepamėgau tos sriubos, gamintos iš riebios lašišos. Todėl pasidalinsiu su jumis savo mėgstamiausios žuvienės receptu. Jei visgi mėgstate riebesnį skonį, šiai sriubai rinkitės kitą jūrinę žuvį – lašišą, riebžuvę, vilkžuvę ir pan. Ištiesų svarbu, kad žuvis nebūtų iš gėlo vandens telkinio, ji visiškai nedera su kokosu. O kokosų pieną lengvai pasigaminsite namie, receptas čia.

Ši sriuba pagaminama itin greitai, pavyks ir studentui ir net virtuvėje besisukiojantiems vaikams. Toliau skaityti „Kokosinė žuvienė”