Kokosų „pienas”

Įkvėpta vienos maisto rašytojų diskusijos, irgi pabandžiau pasigaminti kokosų „pieno” iš kokosų drožlių. O ir proga buvo – jau seniai buvau sumaniusi savaitgalį palepinti šeimyną trupučiu egzotikos (kokosinę žuvienę aprašysiu netrukus). Todėl perverčiau kelis maisto rašytojų blogus ir supratau, kad pasigaminti kokosų „pieno” yra neįtikėtinai paprasta. Tereikia turėti kokosų drožlių, vandens ir kokteilinę/smulkintuvą/virtuvinį kombainą.

Proporcija visada 1:2, pvz. Toliau skaityti „Kokosų „pienas””

Tobula mielinė tešla

Bandelės ar pyragai su vaisiais, uogiene ar varške, mėsa, lašinukais, grybais. ryžiais ar kopūstais… Mmm…   Įdarai, žinia, yra skonio reikalas, vistik skonio pagrindas – teisinga tešla. Sumaniau atskirai aprašyti pačios paprasčiausios iš visų man žinomų tešlų receptą. Pagirtinas yra ne tik tešlos paruošimo paprastumas ir greitis, bet ir gaminių iš jos skonis, nerandu kito žodžio apibūdinti jį, kaip tik tobulas 🙂 Toliau skaityti „Tobula mielinė tešla”

Mielinis pyragas su obuoliais ir bruknių uogiene

Mielinei tešlai galima būtų skirti atskirą rubriką, tiek daug yra jos paruošimo receptų ir patarimų. Labai mėgstu gaminti tešlą su šviežiomis mielėmis, tada taip gražiai tešla pučiasi, lipa lauk iš puodo. Tačiau yra ir daug paprastesnių ir greičiau paruošiamų tešlų, ir štai viena jų ir obuolinė – brukninė variacija. Obuoliai čia tiks bet kokie – iš rūsio, iš mamos ar iš parduotuvės. O bruknių pagardą galima keisti bet kokia rūgštesne uogiene ar džemu, be bruknių dar kartais naudoju šermukšnius, tuomet pyragas įgyja dar vieną, maloniai karstelėjusį, skonį. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su obuoliais ir bruknių uogiene”

Plikyti sausainiai

Žiemos vakarai labai tinka sukiojimuisi virtuvėje, todėl dažniau lepinu šeimyną saldumynais. Nors šių sausainių saldumynais vadinti gal ir nederėtų, cukraus juose tikrai nedaug, labiau užburia minkšta, puri tekstūra ir lengvas vanilės prieskonis. Na, tikiu, kad visi esate bent kartą ragavę pirktinių tuščiavidurių plikytinukų, jei mėgstate – pasigaminkite būtent tokių. Šis tešlos receptas tiks ir eklerų gamybai.

Garantuotai geram rezultatui būtinos kelios sąlygos – turi būti vienodas vandens ir pieno kiekis, kiaušiniai turi būti kambario temperatūros ir miltus būtina persijoti. Kol neišmokau šių pamokų, sausainių vaizdas ir skonis labiau liūdino, nei džiugino. Toliau skaityti „Plikyti sausainiai”

Crazy cake – kakavinis pyragas

Super-duper lengvai pagaminamas pyragas, kuris gali būti laisvai transformuojamas į prabangų porėtą ir drėgną tortą, skoniu primenantį Juodo miško ir Kalėdinio meduolio miksą. Net menką patirtį virtuvėje turintys konditeriai lengvai pagamins šį skanėstą, nustebinkite artimuosius ir save 🙂

Pamaniau, kad reiktų išversti pyrago pavadinimą, tačiau nė vienas vertimo variantas man nepasirodė įtikinantis. Paruošimas nėra beprotiškas (nebent beprotiškai lengvas), apdujęs (nebent gaminsite dujinėje orkaitėje) ar tuo labiau išprotėjęs 🙂

Jei rimtai, tai šis pyragas garsus tuo, kad jame nėra kiaušinių ir gyvulinių riebalų, todėl tinkamas besimaitinantiems kitaip. O darom taip.

Toliau skaityti „Crazy cake – kakavinis pyragas”

Avižinių dribsnių košė

Kadaise košių virimo meno mane mokė bobutė, jos dėka moku išvirti (beveik) tobulai birias ar atvirkščiai – sukritusias, šutintas košes. Kiekviena kruopa turi savo specifiką, bet yra viena auksinė taisyklė, galiojanti visoms rūšims – kruopos verdamos vandeny ar piene santykiu 1 dalis kruopų ir 2 dalys skysčio.

Avižiniai dribsniai – greito paruošimo presuota aviža, užpylus verdančiu vandeniu vakare, ryte košės galima netgi nebevirti. Tačiau šalta košė man asmeniškai nelabai patinka, nes joje netirpsta sviestas.

Toliau skaityti „Avižinių dribsnių košė”

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti „Sprandinė su tuno padažu”

Obuolinė burokėlių sriuba

Šią sriubą verdu žiemą, tada, kai kaip šiandien – už lango lėtai sninga ir šąla. Žiemą dar ir todėl, kad pirmus raugintus obuolius paragaujame po Naujų metų šventės. Ne bėda, jei neturite raugintų obuoliukų, galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus. Apie tai kiek vėliau, pradžioje reikia pasiskaičiuoti kiek bus valgytojų, nes ši sriuba skani ką tik išvirusi ir tik iš bėdos bėdžiausios pašildyta kitą dieną.

Dar viena tema – virti burokėliai. Aš mėgstu virti šviežią buroką, tačiau taupantiems laiką tikrai tiks vakuumuoti virti (ir netgi jau sutarkuoti) burokėliai. Toliau skaityti „Obuolinė burokėlių sriuba”

Kokosinė kava

Ačiū Vidai už idėją dėti kokosinio aliejaus į kavą, paragavom – labai skanu. Mėgstu balintą kavą, karvutės pienas su kokosu man „nesuskambėjo”, todėl prisiminiau apie kokosinio pieno skardinę šaldytuve, pabandžiau šliūkštelti šalto – neįtiko, bet va pašildytas suderėjo taip skaniai, kad dabar kiekvieną rytą pradedame tik su šia kava.  Toliau skaityti „Kokosinė kava”

Tobula bulvių košė

Kaip sakė garsus prancūzų virėjas – bulvių košės skonis priklauso nuo sviesto kiekio joje. Mano firminė košė be sviesto gardinama dar keliais ingredientais. Pieną, žinoma, žino visi, bet svogūnus naudoja retas virėjas. Airiška košė gardinama svogūnų laiškais, košę valgymui su skryliais gardinu spirgučiais, o tiesiog košė tokia: Toliau skaityti „Tobula bulvių košė”