… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Jei sąžiningai – nesu didelė žvėrienos mėgėja, bet tik todėl, kad jos beveik niekada neruošdavau. Ir štai pasitaikė proga pasigaminti bebrienos. Perverčiau daug receptų tinklalapių, perskambinau pažįstamiems, gaminantiems „laukinę” mėsą ir ėmėmės gamybos. Gaminau 4kg bebrienos, aprašysiu proporcijas tokiam kiekiui. Toliau skaityti „Bebriena”
Švieži kelionės įspūdžiai iš Italijos ir atsivežtas pesto indelis – manau, kad šie du faktoriai leido man sumanyti pagaminti virtinukus su kiek kitokiu įdaru. Kad sūrio nepasirodytų per mažai, dėjau jo ir į padažą. Sviestas sviestuotas, sakysit, o iš tiesų gavosi netgi labai ypatingas patiekalas. Jei skaičiuojate kalorijas, atsisakykite sūrio padaže arba naudokite liesesnius sūrius. Toliau skaityti „Virtinukai su sūriu ir pesto”
Gardžioji kopūstienė, kurią gaminu truputį kitaip nei esame įpratę. Kaip ir dauguma sriubų, ji yra šildanti, soti, tiršta. Tačiau keptų daržovių skonis kardinaliai pakeičia įprastą. Pastaruoju metu bandome bulves keisti kitomis daržovėmis, šioje sriuboje pavaduotojas – pastarnokas. Sriubos tekstūrą pavadinčiau „pusiau trinta”, nes apkeptos daržovės sultiny tarsi išplaukia. Gamyba tikrai nesudėtinga ir ilgai neužtrunkanti. Toliau skaityti „Kitokia kopūstienė su mėsos kukuliais”
Labai norėjosi ko nors ypatingai skanaus, bet tuo pačiu menančio vaikystės skonius. Sumanėme kepti bulvinius blynus, o turguje akis užkliuvo už šviežių špinatų lapelių. Taip ir gimė naujas receptas. Šie blynai skiriasi nuo klasikos ne tik puresne tekstūra, bet ir gausesne skonių puokšte, mums labaaaai patiko. Toliau skaityti „Špinatiniai bulviniai blynai”
Gal dar ne klasika, bet jau daugelio tikrai ragautas užkandis, mano galva tobulas, kai kažką reikia greitai paruošti, papuošti stalą ir nudžiuginti gomurį. Dabar, kai miškai žaliuoja šviežiais lapeliais, vietoj rukolos į šoninę galima sukti rūgštynių, garšvų, kiaulpienių lapus ar jų miksą, kiekvieną kartą bus kitas skonis. Mane ypatingai nustebino šviežių kiaulpienių lapelių skonis – nė kiek nekartus, intensyvus ir gaivus. Toliau skaityti „Gaivus šoninės ir rukolos užkandis”
Šią košę labai mėgstame kaip garnyrą prie riebios žuvies kepsnio, tačiau ji puikiai dera su bet kokiu mėsišku patiekalu. Kartais gaminu ją lengviems pietums ar vakarienei kaip pagrindinį patiekalą. Brokolių žaluma labai puošia lėkštę, o šilkinė tekstūra išgaunama blenderiuojant daržoves su grietine. Ne bėda jei neturite blenderio, bulves su brokoliais galima sugrūsti ir rankine grūstuve, skoninėms savybėms tai nepakenks, tik tai nebebus „glotnutė” košė. Toliau skaityti „Šilkinė bulvių-brokolių košė”
Bulgur kruopos mūsų parduotuvėse dar retos viešnios, dažniausiai jas perku turkų maisto parduotuvėse, nors esu mačiusi ir dideliuose prekybos centruose. Bulgur kruopas naudodavau salotose ar troškiniuose, šįkart sumaniau jų dėti į sriubą. Kruopos labai skaniai suderėjo su jautiena, pievagrybiais ir žaliąja paprika. Sriuba gavosi ypatingai soti, šildanti. Karšto patiekalo po jos nebesinorėjo. Šioje sriuboje itin tiko aštrūs prieskoniai. Toliau skaityti „Jautienos sriuba su bulgur, pievagrybiais ir žaliąja paprika”
Lėtasis savaitgalis – puiki proga pasiruošti gardesnio, įdomesnio maisto. Tad siūlau kiek kitokį, jungtinį mėsos marinato receptą. Marinuoti galima tiek nedidelius mėsos kubelius kepimui ant iešmo, tiek kepsnius, o marinatas puikiai tiks raudonai mėsai ar paukštienai (kalakutiena itin gardi).
Tai prieš kelioliką metų sukurtas ir niekada nepavedęs receptas, maloniai aštrus, jei nemėgstate aštrumo – nedėkite pipiriukų. Dalis recepto pasiskolinta iš Jamaikos Jerk mėsos marinato, dalies ingredientų atsisakant ir papildant labiau lietuviškais. Mėsa ar paukštiena visada būna sultinga, nes aliejaus plėvelė, padengianti mėsą, neleidžia ištekėt sultims. Naudoju kiaulienos kryžmę arba mentę, vištienos kulšeles ar filė, šventėms renkuosi kalakutų krūtinėlę.
Kepti kalmarų žiedai – puikus užkandis, tiek šiltas, tiek atvėsęs, nors pirmenybę visgi teikčiau šiltiems. Taip pat labai didelė padažų pasirinkimo įvairovė, galima naudoti česnakinius, garstyčių ar raudonuosius aštriuosius. Teisingai paruošti šį patiekalą nėra sudėtinga, svarbiausia nepervirti žiedų, kad jie netaptų kieti. Taip pat, tešloje nenaudoju kiaušinių, o miltus papildau džiūvėsėliais – taip traškiau.
Toliau skaityti „Kepti kalmarų žiedai”
Italai, žinoma, pasakytų, jog tai panna cotta. Bet tikroji, klasikinė panna cotta yra kepama orkaitėje. Grietinėlės stingdinimas želatinu – labai paprastai ir greitai paruošiamas desertas. Galima dėti įvairiausias šviežias ar šaldytas uogas, paskutinis mano atradimas – drebučiai su aguonomis. Jau numatytas sekančių Kūčių meniu sąraše. Toliau skaityti „Grietinėlės drebučiai su uogomis ar aguonomis”
