Suktinukai

Viskas prasidėjo nuo to, kad belipdant koldūnus, sulaukiau skambučio ir turėjau skubiai išvažiuoti net kelioms dienoms. Tešlos ir įdaro buvo likę daug, begalo pagailo produktų, todėl ant jau iškočioto tešlos lakšto sukrėčiau įdarą, jį tolygiai paskirsčiau, kadangi lakštas buvo didelis – perpjoviau jį per pusę ir susukau du ritinius. Juos supjausčiau 3cm pločio riekelėmis ir jas sudėjau į šaldymo kameros lentyną. Kol susiruošiau į kelionę, suktinukai jau buvo truputį sušalę, tad juos sudėjau porcijomis į maišelius ir juos susandėiavau į kameros stalčių.

Prisiminiau apie juos jau gerokai po kelionės, beieškodama koldūnų. Pamaniau, kad verdant įdaras greičiausiai išplauktų, įktainau keptuvę, šliūkštelėjau aliejaus ir jame apkepiau suktinukus. Paragavę vienbalsiais nusprendėme, kad jie niekada nepakeis koldūnų, bet ir visada bus pagaminti, kai bus ruošiama tešla.

Tobulos tešlos receptą rasite čia.  O įdarui galima rinktis mėgstamą mėsos ar paukštienos faršą, maltus grybus, varškę… Būtinai pabandykite, tikrai gardu 😉

Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas“

Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu

Neseniai mama papasakojo, kad būdama sode ir jau užmaišiusi tešlą cukinijų blyneliams, prisiminė, jog neturi keptuvės, todėl tarkius supylė į kepimo skardą ir iškepė orkaitėje, kaip kugelį. Kadangi ji labai gyrė skonį, pabandžiau ir aš. Tik truputį pažaidžiau su padažo skoniu. Rezultatas pradžiugino, visiems labai patiko ir tiko. Kepsim dar ir dar. Toliau skaityti „Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu“

Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru

Morkų lapus dar prieš kelis metus be jokių skrupulų išmesdavau į kompostinę, tačiau vieną dieną akį patraukė straipsnis apie morkų lapų gydomąsias savybes. Sodomino ir paskatino pabandyti, o pabandžius sustoti jau nebebuvo įmanoma. Žiemą, kai sunaudoju šaldytus lapelius, jų užsiauginu ant palangės iš nupjautų morkų galiukų, o dabar – pats morkų lapų sezonas darže ir turguje. Šviežius lapus dedu daug kur – į salotas, sriubas, žalius kokteilius, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius. Ir tik neseniai sumaniau jais pagardinti pyrago įdarą. Patiko taip smarkiai, kad dabar kepu pyragus dažniau nei įprastai 🙂 Greitam pyragui naudoju šaldytą bemielę tešlą (2 lapų pakuotę). Toliau skaityti „Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru“

Žuvies apkepėlė

Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti „Žuvies apkepėlė“

Virtų bulvių prokštainis su tunu

Viskas prasidėjo nuo to, kad po vakarienės liko daug nesuvalgytos bulvių košės. Tą kartą, bemąstant ką čia su ja nuveikus, akys sustojo prie tuno konservų šaldytuve. Plokštainis gavosi ypatingai gardus, manau, kad tam įtakos turėjo tuno aliejumi persigėrę bulvės, truputį aštrūs marinuoti agurkai, konservuotų žirnelių drėgmė ir, žinoma, geras fermentinis sūris. Dabar jau šį patiekalą galimu ne tik tada, kai lieka košės, bet ir nepatingiu išvirti ir sugrūsti bulvių. Gamyba tikrai priimtina bet kokio amžiaus kulinarams, paruošimas itin lengvas.   Toliau skaityti „Virtų bulvių prokštainis su tunu“

Mielinės bandelės

Šiuo receptu gamintos bandelės nė karto nepavedė nei skoniu, nei išvaizda. Vaikystę menančios su lašinukais, gaivios su raugintais kopūstais, lengvos su troškintomis daržovėmis. Negaminu su saldžiais įdarais, nes esame labiau sūrių skonių mėgėjai, bet ši tešla puikiai tiks tiek aguoniniam, tiek varškiniam ar obuoliniam įdarui. Pagrindinės taisyklės tik dvi – produktai turi būti kambario temperatūros ir mielės – naudoju tik šviežias mieles (jų būna visų parduotuvių šaldytuvuose). Taip pat, visada išsikepu bent kelias bandeles be įdaro – pusryčiams. Toliau skaityti „Mielinės bandelės“

Nuostabusis svogūnų pyragas

Labai paprastai paruošiamas, skalsus pyragas, nesiterliojant su tešlos kočiojimu ar ilgu minkymu. Šį pyragą ragavęs prancūzas bandė mane įtikinti, kad tai jų kišas, tačiau tikram kišui būdingas gausenis įdaro produktų kiekis. Man gi labiausiai patinka toks, tiesiog svogūninis. O ir grietinėlę pakeičiau mažiau riebia grietine. Toliau skaityti „Nuostabusis svogūnų pyragas“