Paskelbta

Bandelės su varške

Šios bandelės užima ypatingai pagarbią vietą mūsų namuose dėl rūgštelėjusios varškės ir minimalaus cukraus kiekio. Žinoma, daug paprasčiau iškočiotą tešlą pertepti varškės įdaru, susukti ir supjaustyti riekelėmis, nei kiekvieną bandelę atidžiai ir kruopščiai formuoti rankomis. Tačiau atviras varškės sluoksnis papildomai apkepa, įgauna traškią plutelę, būtent todėl ir yra skanesnis. Bent jau mums 🙂

Bandelės išlieka šviežios pakankamai ilgai, jei jos laikomos sandariai uždarytame maišelyje ar pridengtos stikliniu gaubtu. Toliau skaityti „Bandelės su varške”

Paskelbta

Tobula mielinė tešla

Bandelės ar pyragai su vaisiais, uogiene ar varške, mėsa, lašinukais, grybais. ryžiais ar kopūstais… Mmm…   Įdarai, žinia, yra skonio reikalas, vistik skonio pagrindas – teisinga tešla. Sumaniau atskirai aprašyti pačios paprasčiausios iš visų man žinomų tešlų receptą. Pagirtinas yra ne tik tešlos paruošimo paprastumas ir greitis, bet ir gaminių iš jos skonis, nerandu kito žodžio apibūdinti jį, kaip tik tobulas 🙂 Toliau skaityti „Tobula mielinė tešla”

Paskelbta

Suktinukai

Viskas prasidėjo nuo to, kad belipdant koldūnus, sulaukiau skambučio ir turėjau skubiai išvažiuoti net kelioms dienoms. Tešlos ir įdaro buvo likę daug, begalo pagailo produktų, todėl ant jau iškočioto tešlos lakšto sukrėčiau įdarą, jį tolygiai paskirsčiau, kadangi lakštas buvo didelis – perpjoviau jį per pusę ir susukau du ritinius. Juos supjausčiau 3cm pločio riekelėmis ir jas sudėjau į šaldymo kameros lentyną. Kol susiruošiau į kelionę, suktinukai jau buvo truputį sušalę, tad juos sudėjau porcijomis į maišelius ir juos susandėiavau į kameros stalčių.

Prisiminiau apie juos jau gerokai po kelionės, beieškodama koldūnų. Pamaniau, kad verdant įdaras greičiausiai išplauktų, įktainau keptuvę, šliūkštelėjau aliejaus ir jame apkepiau suktinukus. Paragavę vienbalsiais nusprendėme, kad jie niekada nepakeis koldūnų, bet ir visada bus pagaminti, kai bus ruošiama tešla.

Tobulos tešlos receptą rasite čia.  O įdarui galima rinktis mėgstamą mėsos ar paukštienos faršą, maltus grybus, varškę… Būtinai pabandykite, tikrai gardu 😉

Paskelbta

Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas”

Paskelbta

Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu

Neseniai mama papasakojo, kad būdama sode ir jau užmaišiusi tešlą cukinijų blyneliams, prisiminė, jog neturi keptuvės, todėl tarkius supylė į kepimo skardą ir iškepė orkaitėje, kaip kugelį. Kadangi ji labai gyrė skonį, pabandžiau ir aš. Tik truputį pažaidžiau su padažo skoniu. Rezultatas pradžiugino, visiems labai patiko ir tiko. Kepsim dar ir dar. Toliau skaityti „Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu”

Paskelbta

Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru

<

p style=”text-align:center;”>Morkų lapus dar prieš kelis metus be jokių skrupulų išmesdavau į kompostinę, tačiau vieną dieną akį patraukė straipsnis apie morkų lapų gydomąsias savybes. Sudomino ir paskatino pabandyti, o pabandžius sustoti jau nebebuvo įmanoma. Žiemą, kai sunaudoju šaldytus lapelius, jų užsiauginu ant palangės iš nupjautų morkų galiukų, o dabar – pats morkų lapų sezonas darže ir turguje. Šviežius lapus dedu daug kur – į salotas, sriubas, žalius kokteilius, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius. Ir tik neseniai sumaniau jais pagardinti pyrago įdarą. Patiko taip smarkiai, kad dabar kepu pyragus dažniau nei įprastai 🙂 Greitam pyragui naudoju šaldytą bemielę tešlą (2 lapų pakuotę).

Toliau skaityti „Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru”

Paskelbta

Žuvies apkepėlė

Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti „Žuvies apkepėlė”

Paskelbta

Virtų bulvių prokštainis su tunu

Viskas prasidėjo nuo to, kad po vakarienės liko daug nesuvalgytos bulvių košės. Tą kartą, bemąstant ką čia su ja nuveikus, akys sustojo prie tuno konservų šaldytuve. Plokštainis gavosi ypatingai gardus, manau, kad tam įtakos turėjo tuno aliejumi persigėrę bulvės, truputį aštrūs marinuoti agurkai, konservuotų žirnelių drėgmė ir, žinoma, geras fermentinis sūris. Dabar jau šį patiekalą galimu ne tik tada, kai lieka košės, bet ir nepatingiu išvirti ir sugrūsti bulvių. Gamyba tikrai priimtina bet kokio amžiaus kulinarams, paruošimas itin lengvas.   Toliau skaityti „Virtų bulvių prokštainis su tunu”