Kepti suktinukai

Šie suktinukai – tikra pirmoji pagalba, kai reikia labai greitai suruošti ką nors užkandžiams. Ar kai susiruošiam į ilgesnę kelionę. Ar netgi pietums. Greituoju būdu gaminu iš šaldytos bemielės tešlos, o jei turiu laiko ir noro, irgi pakankamai greitai pasiruošiu plikytos tešlos (receptą rasite čia). Įdarui dažniausiai naudoju maltą mėsą ar paukštieną, kelis kartus dariau su pievagrybiais ir miško grybais, kartą sukau varškę, saldžiam stalui iškepiau džemu perteptų suktinių. Visgi mėsiški/paukštienos suktinukai visiems patiko labiau. Kepimui reikalinga keptuvė su nesvylančia danga, riebalų kepimui keptuvė išprašys iš tešlos ir įdaro.

Kad neliktų jokių produktų, aprašysiu kartą suskaičiuotas proporcijas. Toliau skaityti „Kepti suktinukai“

Pavasarinis kugelis

Pavasarinis – nes pavasarį, nes klasikinis jau būna pabodęs, bulvės praradę sultis. Todėl reikia pagardų 🙂 Ilgėjant dienoms ant palangės jau galima auginti pipirnes, ridikėlių lapelius ir daug kitokių žalumynų. Tai vienas iš pagardų. Kitas – rūkytos kiaulių ausytės. Maniau, kad kugelis su ausytėmis yra žinomas kiekvienam lietuviui, bet pasikalbėjus su kolegomis ir padiskutavus maisto forumuose supratau, kad tikrai ne.

Tad mielai dalinuosi mūsų namuose mėgstamiausia kugelio versija.

Didesnei kepimo formai aukštais bortais nuskutu ir smulkiai sutarkuoju Toliau skaityti „Pavasarinis kugelis“

Kibinai

Pastaruoju metu prekybcentriuose matau „kibinus“ su kiauliena, varške ar netgi obuoliais. Na… nežinau kaip jums, bet man pavadinimo autentika turi tam tikrą prasmę. Todėl kibinus gaminu tik su aviena ir kopūstais. Kitus pyragėlius taip ir vadinu – pyragėliais su kiauliena, vištiena, varške ar kitais įdarais. Deja, nesu sutikusi tikros karaimės, kuri būtų išmokiusi kibinų gaminimo subtilybių, todėl ilgai domėjausi, ragavau, gaminau įvairias tešlas, įdarą kapojau, pjausčiau, maliau, gardinau grietine/sviestu/sultiniu. Ir štai kaip gaminu mūsų šeimai gardžiausius kibinus.Beje, valgome juos tik ką tik iškeptus, pašildytiems sakome riebų „ne“. Todėl vienu kartu iškepu tiek kibinų, kiek planuojame suvalgyti, tuo tarpu tešlą ir įdarą sudedu į šaldymo kamerą. Keletas mažų gudrybių – po receptu. Toliau skaityti „Kibinai“

Virtų bulvių apkepėlė su grybų padažu

Būna, kad po pietų ar vakarienės lieka virtų bulvių, ši apkepėlė – puikus būdas sunaudoti bulves, pagaminant labai netgi gardų patiekalą. Tiesą sakant virtas su lupenomis bulves naudoju tik mišrainėse, apkepuose jaučiu lupenos prieskonį, kuris viską gadina… O dar ir gera proga ištraukti šaldytų grybų iš kameros. Jei nesate grybautojai ar miško grybų mėgėjai, galima naudoti pievagrybius, kreivabudes ar kitus pramoninius grybus, kuriuos rasite parduotuvėse.

Kokios formos apkepą kepti – nuotaikos reikalas. Kartais naudoju apvalią ar stačiakampę silikono formą, o kartais tešlą sukrečiu į keksiukų formeles.

5-6 virtas bulves (skaičiuokite ne pjaustytas bulves 😉 Toliau skaityti „Virtų bulvių apkepėlė su grybų padažu“

Bandelės su varške

Šios bandelės užima ypatingai pagarbią vietą mūsų namuose dėl rūgštelėjusios varškės ir minimalaus cukraus kiekio. Žinoma, daug paprasčiau iškočiotą tešlą pertepti varškės įdaru, susukti ir supjaustyti riekelėmis, nei kiekvieną bandelę atidžiai ir kruopščiai formuoti rankomis. Tačiau atviras varškės sluoksnis papildomai apkepa, įgauna traškią plutelę, būtent todėl ir yra skanesnis. Bent jau mums 🙂

Bandelės išlieka šviežios pakankamai ilgai, jei jos laikomos sandariai uždarytame maišelyje ar pridengtos stikliniu gaubtu. Toliau skaityti „Bandelės su varške“

Tobula mielinė tešla

Bandelės ar pyragai su vaisiais, uogiene ar varške, mėsa, lašinukais, grybais. ryžiais ar kopūstais… Mmm…   Įdarai, žinia, yra skonio reikalas, vistik skonio pagrindas – teisinga tešla. Sumaniau atskirai aprašyti pačios paprasčiausios iš visų man žinomų tešlų receptą. Pagirtinas yra ne tik tešlos paruošimo paprastumas ir greitis, bet ir gaminių iš jos skonis, nerandu kito žodžio apibūdinti jį, kaip tik tobulas 🙂 Toliau skaityti „Tobula mielinė tešla“

Suktinukai

Viskas prasidėjo nuo to, kad belipdant koldūnus, sulaukiau skambučio ir turėjau skubiai išvažiuoti net kelioms dienoms. Tešlos ir įdaro buvo likę daug, begalo pagailo produktų, todėl ant jau iškočioto tešlos lakšto sukrėčiau įdarą, jį tolygiai paskirsčiau, kadangi lakštas buvo didelis – perpjoviau jį per pusę ir susukau du ritinius. Juos supjausčiau 3cm pločio riekelėmis ir jas sudėjau į šaldymo kameros lentyną. Kol susiruošiau į kelionę, suktinukai jau buvo truputį sušalę, tad juos sudėjau porcijomis į maišelius ir juos susandėiavau į kameros stalčių.

Prisiminiau apie juos jau gerokai po kelionės, beieškodama koldūnų. Pamaniau, kad verdant įdaras greičiausiai išplauktų, įktainau keptuvę, šliūkštelėjau aliejaus ir jame apkepiau suktinukus. Paragavę vienbalsiais nusprendėme, kad jie niekada nepakeis koldūnų, bet ir visada bus pagaminti, kai bus ruošiama tešla.

Tobulos tešlos receptą rasite čia.  O įdarui galima rinktis mėgstamą mėsos ar paukštienos faršą, maltus grybus, varškę… Būtinai pabandykite, tikrai gardu 😉

Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas“

Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu

Neseniai mama papasakojo, kad būdama sode ir jau užmaišiusi tešlą cukinijų blyneliams, prisiminė, jog neturi keptuvės, todėl tarkius supylė į kepimo skardą ir iškepė orkaitėje, kaip kugelį. Kadangi ji labai gyrė skonį, pabandžiau ir aš. Tik truputį pažaidžiau su padažo skoniu. Rezultatas pradžiugino, visiems labai patiko ir tiko. Kepsim dar ir dar. Toliau skaityti „Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu“

Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru

Morkų lapus dar prieš kelis metus be jokių skrupulų išmesdavau į kompostinę, tačiau vieną dieną akį patraukė straipsnis apie morkų lapų gydomąsias savybes. Sodomino ir paskatino pabandyti, o pabandžius sustoti jau nebebuvo įmanoma. Žiemą, kai sunaudoju šaldytus lapelius, jų užsiauginu ant palangės iš nupjautų morkų galiukų, o dabar – pats morkų lapų sezonas darže ir turguje. Šviežius lapus dedu daug kur – į salotas, sriubas, žalius kokteilius, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius. Ir tik neseniai sumaniau jais pagardinti pyrago įdarą. Patiko taip smarkiai, kad dabar kepu pyragus dažniau nei įprastai 🙂 Greitam pyragui naudoju šaldytą bemielę tešlą (2 lapų pakuotę). Toliau skaityti „Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru“