Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti

Šiemet beveik nežydėjo sakuros ir išvengėme masinės fotopsichozės, kiekvienais metais užgriūdavusios socialines medijas. Ir ypatingai džiaugiuosi, kad šiemet visi fotografavosi su dideliausiomis bijūnų puokštėmis, reabilituoti vieni nuostabiausių pasauly žiedai ir kvapai. Kaip niekad ilgai džiuginę bijūnų žiedai mano virtuvėje virto arbata, pagardu ir kvepalais. Apie kiekvieną jų ir parašysiu jums, gal norėsite pabandyti.

Bijūnus perdirbimui kerpu nuo šakų, namuose nuskinu žiedlapius, gražiausius atidedu arbatai, apvytusius ar truputį parudavusius – pagardui ir kvepalams. Beje, baltuosius žiedus naudoju tik kvepalams. Toliau skaityti „Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti“

Rabarbarų padažas (čatnis)

Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.

Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…

Toliau skaityti „Rabarbarų padažas (čatnis)“

Raugintos morkos

Raugintos morkos – visiškai nebūtinai rudens derliaus šventė. Karts nuo karto užraugiu nedidelį kibirėlį morkų ir žiemą, nes jos tobulai tinka vakarui su gera knyga ar filmu, kai norisi ko nors „pagriaužti“. Raugintiems produktams laikyti optimaliausia +2-5C temperatūra, tokią net tobuliausiam rūsy sunku išgauti, todėl vienas kibirėlis greitam suvartojimui – tobulas variantas. Kalbu apie 1l talpos plastikinę arba stiklinę talpą. Šios morkos puikiai tinka ir garnyrui, bet vėlgi – nedideliais kiekiais, mat jos ilgai kramtomos, sakyčiau labiau tinkamos patiekalų puošybai. Toliau skaityti „Raugintos morkos“

Aštrus obuolių padažas

Maloniai kandžiojantis liežuvį padažas. Tiks ne tik su mėsos ar paukštienos kepsniu, bet ir keptos jūrinės žuvies draugijoje. Padažą galima gaminti ir iš krituolių obuolių, jų šiemet pilni sodai. Svarbiausia, kad į konservuojamą padažą nepapultų puvinio, todėl obuolius reikėtų kruopščiai išpjaustyti. Toliau skaityti „Aštrus obuolių padažas“

Baklažanų liežuviai

Vienas iš naujesnių mano gaminių žiemai, labiau mėgstame mono-konservus, kai marinuojama viena rūšis daržovių, bet paragavus šio derinio, nusprendėme, kad rūsy tokio reikia turėti. Tai puikus garnyras virtai garuose paukštienai ar raudonai mėsai ar tiesiog gardi, maloniai aštri užkanda. Receptas atkeliavęs iš Pietų šalių, kur baklažanai auginami kone kiekviename darže ir ši daržovė yra labai mėgstama. Užsiauginti dar nepavyko, bet iš pirktinių pasigaminti tikrai verta.

Toliau skaityti „Baklažanų liežuviai“

Marinuoti pomidorai

Atslinkus pirmiems rūkams, lauke augančius pomidorus dažniausiai užpuola maras. Išskynus vaisius, daugeliui kyla klausimas – o ką dabar su jais daryti? Galima išvirti dievišką džemą, galima užraugti, o galima ir marinuoti. Procesas nesudėtingas, o šaltuoju sezonu valgysite puikų garnyrą ar užkandą. Jei kitiems konservams tinka bet kokios formos ir spalvos pomidorai, tai šiam galima sakyti specialiai auginu pailgąsias veisles, t.y. klasikinius Roma, San Marzano ir naujai atrastas Isis Candy ir Red Banana. Šių veislių pomidorai talpiai sugula į stiklainius, yra kietesni nei apvalučiai, todėl marinuojant neištyžta. Toliau skaityti „Marinuoti pomidorai“

Žalumynų ruošinys

Puikus gaminys rudeniop, kai žalumynai baigia savo gyvenimą. Taip ruoštomis žolelėmis gardinu blynus, rytietiškas bandeles, žuvies ar mėsos kepsnius, sriubas… Kiekvienais metais gaunu vis kitokį skonį, nes auginu vis įvairesnių žalumynų. Mums pastaruoju metu pradėjo labai patinkti kalendros, o štai petražolių vengiame.  Todėl aprašysiu mūsų namų skonį, jei gaminsite – derinkite pagal savąjį. Toliau skaityti „Žalumynų ruošinys“

Geltonoji obuolienė

Alyviniai obuoliai bumpsi į žemę, tik spėk rinkti krituolius. Dažnam, atsivalgiusiam iki soties vasarinių obuolių, kyla klausimas – o ką su jais daryti? Ir kaip kiekvienas metais, verda obuolienę. Aš ne išimtis, pagaminu obuolienės, o kad būtų linksmiau, nudažau ją saulės spalva. Ciberžolė nėra tik mėsos ar paukštienos prieskonis, yra gausybė receptų, kuriuose ji naudojama saldžių patiekalų gamybai, todėl drąsiai bėriau jos į obuolienę.

Ši obuolienė tiks ne tik pyragų gardinimui, ledų spalvinimui, riekei baltos duonos su pieno stikline. Bet ir su paukštiena, na ypatingai skaniai suvalgėme keptas vištienos tulpes, mirkydami į šį geltoną pagardą. Pabandykite, nenusivilsite. Jei neturite alyvinių obuolių, palaukite rudeninių, tik jie prašys daugiau saldumo, cukraus reikėtų dėti daugiau. Toliau skaityti „Geltonoji obuolienė“

Marinuoti agurkai krienuose

Dar viena labai įdomi skonių kombinacija jūsų dėmesiui. Ypač jei jau randate agurkų-peraugėlių.

Seniai marinuojame agurkus ir pomidorus su garstyčiomis, įvairiais lapais, česnakų ir krapų kotais, rodosi ką dar besugalvosi. O štai viename tinklalapyje virė diskusija apie krienus, ne šaknis ar lapus, bet tuos tarkuotus, pirktus pas babytes turguje krienus. Baltus, ne raudonus. Kaipgi nepabandyti? Nesiplėsiu aprašant gautą marinuotų agurkų skonį, tai tiesiog nepakartojamai trašku, gaivu, saikingai aštru… Krienus dėjau į savo labai mėgstamą šaltai marinuotų agurkų marinatą. Toliau skaityti „Marinuoti agurkai krienuose“