Paskelbta

Mocarelos skystis ir makaronai su šonine

Kai tik virtuvėje atsiranda mocarelos pakuotė, aš pirmiausia pagalvoju ne apie sūrį, o tą baltą skystį, kuris dažnai lieka nepanaudotas. O jis toks švelnus, toks pieninis, su vos juntamu sūrumu, kad būtų nuodėmė jį išpilti.

Mocarelos skystis man visada primena mažą paslėptą triuką, kurį žino tik tie, kurie mėgsta išnaudoti viską iki paskutinio lašo. Į sriubą, į tešlą, į padažą — jis visur įneša šilkinės tekstūros ir tokio subtilaus skonio, kad niekas net neįtaria, kas čia padaryta kitaip.

Mocarelos skystį visada pasilieku — jis tyliai įsilieja į sriubas ir padažus, suteikdamas jiems tokio švelnumo, kad net paprasti ingredientai ima elgtis kaip gerai išauklėti. Jei kepu fokačiją ar duoną, įpilu jo vietoj vandens, ir tešla pakyla minkšta, elastinga, tarsi pati žinotų, kad bus skani. O salotų užpilui jis nepakeičiamas: sumaišytas su aliejumi ir citrina, jis sujungia viską taip harmoningai, kad pomidorai atrodo lyg ką tik parnešti iš šiltnamio, dar kvepiantys šviežumu ir saulės šiluma.

O kai gaminu makaronus, ypač tuos, kurie turi daugiau charakterio, mocarelos skystis tampa paskutiniu prisilietimu, kuris viską sujungia. Štai vienas iš tų patiekalų, kurį gaminu dažnai — paprastas, sotus ir turintis tą seną gerą namų virtuvės šilumą. Toliau skaityti „Mocarelos skystis ir makaronai su šonine”

Paskelbta

Makaronai su pievagrybiais ir tunu

Spalvomis lėkštėse bandau skaidrinti nuotaikas, labai keistai, kaip niekad dažnai, norisi makaronų patiekalų, gardintų ne šonine ar kumpiu, bet daržovėmis, grybais ir žuvimi, planuoju išbandyti ir vieną įdomesnių ligūriškų makaronų variacijų su… bulvėmis.

O berašydama prisiminiau vieną keisčiausių ragautų makaronų patiekalų – lakštinių su avinžirniais. Turbūt jau įtariate, kad tai pietų šalių patiekalas, mes jį ragavome Alžyre, o paragavus skuodžiau į vietinį turgų pirkti harisos prieskonių, kuriais buvo gardintas patiekalas. Kitaip nei dauguma aštrių prieskonių, harisa suteikia labai įdomų efektą – aštrumas pradeda jausti tik suvalgius visą patiekalą, tarsi po laiko, bet išties tai labai jauku, juk pavalgius norisi pailsėti, o aštrumas suteikia šilumos pojūtį.

Bet. Šiandien apie mūsų mylimą patiekalą – makaronus su pievagrybiais ir tunu. Makaronų rūšis nėra labai svarbi kaip kai kuriuose klasikiniuose patiekaluose, bet dažniausiai renkuosi spirales arba kriaukles, į jų tarpus susigeria padažas ir smulkintas tunas, tad lėkštėje nelieka padažo. Toliau skaityti „Makaronai su pievagrybiais ir tunu”

Paskelbta

Makaronai su baklažanais – „Alla Norma”

Kokio nuostabumo pavadinimas – Alla Norma. Tik visiems jis skamba skirtingai, vieniems asociacija su žymia opera, kitiems, kietai tariantiems „l” raidę, tai slaviškas vardas, o tiems, kurių tarpe ir aš, atrodo, kad tai itališka norma, kuri reiškia, kad bus labai gardu.

Taip ir yra, tad kai tik atsiranda sąlyginai nebrangių baklažanų, imuosi Alla Norma makaronų, teisingiau sakant pastos.

Tai pasta su baklažanais ir šviežių pomidorų padažu, kildinama iš Sicilijos. Kaip visad itališkuose patiekaluose nėra vingrybių, viskas pavyksta ne tik restorano šefui, bet ir eiliniam kulinarui.
Ši pasta puikiai tiks ne tik vegetarams, jei valgytojų kompanija mišri – Alla Norma gali būti puikiu garnyru prie grill kepsnio ar maltinio.
6 porcijoms reikės:

Toliau skaityti „Makaronai su baklažanais – „Alla Norma””

Paskelbta

Truputis apie makaronus ir receptas – makaronai su tunu ir brokoliu

Ši makaronų versija mūsų namuose viena gerbtiniausių. Ne tik dėl skonio, spalvos ar paruošimo paprastumo bei greičio, bet ir dėl to, kad sunaudojami likučiai, mane visad džiugina tokie atradimai.

Gaminant nedidelius maisto kiekius, makaronų pakuotėse lieka po trečdalį ar netgi dar mažiau. Tikrai dažnas galvos skausmas kur juos dėti. Žinoma, galima berti į verdamą sriubą ar troškinį, bet ne visos rūšys (pvz. lakštiniai ar didžiosios kriauklės) tinka šiems patiekalams.

Tad dalinuosi idėja, kuri gimė iš žinojimo, kad makaronų rūšys yra verdamos skirtingą laiką. Jis visada nurodomas ant pakuotės, pirkdama žiūriu į šį skaičių. Įpratau pirkti tik panašaus gaminimo laiko makaronus, todėl visiškai nepergyvenu, kad dalis jų liks praplėštoje pakuotėje. Ši idėja, beje, sutaupė nemažai maisto, nes anksčiau pagamindavau žymiai per didelį patiekalų kiekį, kurio nesuvalgydavome ir dalis visad atitekdavo kiemo sargui. Jis nesipriešindavo, mielai valgydavo, bet makaronų patiekaluose yra nemažai druskos ir prieskonių, tad tik į naudą, kad dabar šuo valgo jam skirtą maistą.

Kaip virti makaronus? Pasidalinsiu savo patirtimi, tikrai dėsninga, kad virimo paslapčių mane mokė italė, kurią buvau liepta vadinti tiesiog Mamma. Taisyklės yra tik trys.

Toliau skaityti „Truputis apie makaronus ir receptas – makaronai su tunu ir brokoliu”
Paskelbta

Moliūgų tyrės ruošimo ir naudojimo ypatumai

Apie moliūgų tyrę galima kalbėti ištisomis valandomis, tad pabandysiu susisteminti ir sudėti į vieną įrašą viską, ką sužinojau, perskaičiau, pabandžiau ir rekomenduočiau. Kaip visad, eksperimentavau ir pabandžiau iš moliūgo išspausti viską, kad į kompostą keliautų tik kotelis, pavyko! O labiausiai džiaugiuosi savo atradimu kaip kepti moliūgą orkaitėje, būdas superinis dėl to, kad vienu ypu pagaminama bazė tyrei ir ypatingo aromato ir skonio sultinys.

Taigi, pirmiausiai apie pačius moliūgus. Jų veislių yra gyva galybė, kadaise mylimiausiu buvo muskatinis, vėliau tas paprastasis „kaimietiškas”, bet kai užsiauginau pirmą Uchiki Kuri veislės moliūgą, likau sužavėta ne tik spalva, sėklų skoniu, bet ir mintimis, kad jis valgomas su visa žieve. Tuo metu prekybcentriuose šių moliūgų nebuvo, todėl netgi nuomavausi kaimynės daržo dalį, kurioje augindavau šiuos kompaktiškus moliūgus. O kai pas mylimą ūkininką prieš 5 metus pamačiau panašios formos ir spalvos vaisius, sužinojau, kad jis ėmėsi auginti Hokaido moliūgus. Jų dabar galima rasti ir didžiuosiuose prekybos centruose, labai rekomenduoju tyrės gamybai naudoti būtent šiuos, japonų salos garbei pavadintus gražuolius.

Vienu metu gaminu daug tyrės, yra keli būdai ją paruošti ilgesniam laikymui, todėl verta tuo pačiu elektros kiekiu pasinaudoti kepant 2 skardose 2 aukštais. Nelygu moliūgų dydžiui, į 2 skardas telpa 4-5 vaisiai.

Toliau skaityti „Moliūgų tyrės ruošimo ir naudojimo ypatumai”

Paskelbta

Makaronai su mėsa

Pastaruoju metu girdžiu labai daug padūsavimų ir pasibėdavojimų apie tai, kad žmogui, dirbančiam standartinę darbo dieną (8-17), labai trūksta laiko vakarienei pasigaminti. Kad pats vakarienės laikas tampa labai vėlyvas, vėliau sunku užmigti, tada ryte vos išlipama iš lovos ir pan.

Tad pamaniau, kad pasidalinsiu su jumis savo atradimais, kuriuos buvau išgludinusi tuomet, kai irgi dirbau ofisinį darbą ir taip pat nenorėdavau grįžusi namo užsiimti ilga maisto ruoša.

Savaitgalį perku didesnį gabalą mėsos, jo nė nepjaustydama verdu dideliame puode, iš 1/5 dalies mėsos ir sultinio gaminu sriubą, o likusią supjaustau juostelėmis ar gabaliukais (kaip nuotaika), ir tada gaminu ruošinius. Mėgstamiausias visų laikų yra sekantis: Toliau skaityti „Makaronai su mėsa”

Paskelbta

Lakštiniai su tunu

Makaronų patiekalai mūsų namuose labai reti, ir ne dėl to, kad bijome to, ko dabar madinga ieškoti ir bijoti maiste, ne… Pagaminu makaronų ir pati (esu rašius kaip čia), o kokį nors makaronų patiekalą gaminu, kai būna toks sutartinis atsakymas į klausimą ką pagaminti pietums?

-Ma-ka-ro-nų.

– Su kuo?

– Su tunu.

– Ir kuo dar?

– Sugalvok pati!

Ir ką čia galvoti – atsidarau šaldytuvą, žvilgteliu į daržovių krepšį ir mintyse susidėlioju planą – chuliganą.

Svarbiausia šiam patiekalui turėti makaronų, tuno ir grietinėlės. Visa kita susidėlioja iš to, ko tuo metu yra. Todėl skonis kiekvieną kartą kitoks ir dėl toks nepabostantis.

Šiandien aprašysiu patį svarbiausią procesą, daržoves ir kitus galimus ingredientus surašysiu atskiru sąrašu – jums beliks išsirinkti tai, ką mėgstate. Beveik taip, kaip renkatės picos priedus 🙂

4 porcijoms reikės: Toliau skaityti „Lakštiniai su tunu”

Paskelbta

(Naminiai) makaronai su tunu, pievagrybiais ir morkomis

Jūs jokiu būdu neprivalote gaminti makaronų patys, prekybos centruose yra galybė pasirinkimo, dabar jau ir grikinių, ruginių, pilno grūdo, spalvotų, primenančių ryžius, raides ar žaislus, lakštinių ir kaspinėlių su žvaigždutėmis… Gyvenant Italijoje įgijau nemažai žinių apie klasikinius padažus ir pastos ruošimo būdus, bet mane visada labiausiai žavėjo tai, kad italai kiekvieną makaronų formą vadina savu vardu. Ne kartą parduotuvėje teko matyti karštus santuokinių debatus apie tai, ką jie šįvakar valgys. „Farfalle!”. „No!!!”, dar ir rankos mostu nukerta žmona, „Fusilli!”. Iš esmės tai jie ginčijosi perniek, nes šių formų makaronai valgomi su tais pačiais padažais ir turi beveik tokį patį padažo sukibimą. Taip taip, kiekviena forma turi ne tik pavadinimą, bet ir paskirtį, pavyzdžiui spiralių sriegiuose užstringa daugiau daržovių ir padažo, bet net ir rodosi vienoda forma gali būti 7-8 rūšių, su mažesniais ar gilesniais sriegiais, ilgesni, trumpesni, mini ir pan. Kai kurie smulkieji makaronai skirti tik sriuboms ar troškiniams.

Bet aš virtuvėje maištauju, gaminti klasiką man nuobodu, todėl prasimanau suplakti du receptus į vieną. Ir makaronus pasigaminti, ir susipjaustyti taip, kaip noriu aš – kvadratais, ir net pavadinimą jiems sugalvoti. „Kūmelli” 🙂 Toliau skaityti „(Naminiai) makaronai su tunu, pievagrybiais ir morkomis”

Paskelbta

Naminiai makaronai

Ar jums pažįstamas patiekalas „zacirka”? Tai pieniška miltinių ar bulvinių kukulaičių sriuba arba dar kitaip kankolienė, rašo kai kurie šaltiniai 🙂 Man tai vaikystės aidas, primenantis kaip dažnai mama virdavo pieniškas sriubas, mano mylimas šviežių daržovių ar perlinių kruopų ir itin nemėgtą makaronų… Bet makaronai mano virtuvėje svečiuojasi dažnai, ir netgi pamėgau gaminti juos pati ir dėti į sriubas, tik ne pieniškas, o į vištienos ar jautienos sultinius.

O kodėl prisiminiau zacirką? Nes kiekvieną kartą, ją virdama, mama trindavo miltus su vandeniu, gamindavo tuos kleckus, kuriuos paskui leisdavo į verdantį pieną. Nes paruoštų kleckų prekyboje nebuvo, o jų gamyba tetrukdavo kelias minutes.  Išties šviežio maisto gamyba neatima daug laiko. O aš atradau gudrų variantą – pasigaminu pavyzdžiui špinatinės plikytos tešlos, tešlą įvynioju į maistinę plėvelę, o virdama sriubą atsipjaunu truputį tešlos, greituoju būdu iškočioju, supjaustau juostomis ir štai – lakštiniai sriubai. O kur dar šviežių lakštinių patiekalai su tunu ar vištienos gabaliukais, su varške ir šonine, su… kuo širdis geidžia 🙂  Toliau skaityti „Naminiai makaronai”

Paskelbta

Makaronai su šonine

Šiuos makaronus ruošiu vyrams. Dėl to, kad jie nori „stipresnio” maisto, šoninės… Ištiesų, tai labai sotus, kaloringas patiekalas. Ir tai dar vienas iš valgių, kuris beveik gardesnis pašildytas keptuvėje – tuomet šoninės juostelės apskrunda, makaronai irgi įrausta, daržovių aromatas dar labiau atsiskleidžia. Taip ir būna, kad ką tik pagamintų makaronų (matyt iš mandagumo) būna paragaujama, o paskui laukiama, kol jie atšals ir iškarto klausiama: „gal jau reikia pašildyti?” 🙂 Toliau skaityti „Makaronai su šonine”