… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Šį desertą gaminu Velykoms, ne tik dėl margumo, o ir dėl to, kad po sočių pietų norisi lengvo saldumyno. Šis būtent toks ir yra. Želė galima stingdyti stiklinėse formose, taurėse ir net silikoninėse keksiukų formelėse – čia jau fantazijai ribų nėra. Skaniausi želė – iš natūralių sulčių, tačiau esu gaminusi ir iš parduotuvinių želė pakuočių, o kartą vaikų stalui esu stingdžiusi įvairių skonių ir spalvų limonadus – vaikai buvo sužavėti 🙂 Toliau skaityti „Želė „Margutis““
Ta pačia – artėjančių Kalėdų – proga, dar vienas šventinio mėsos patiekalo receptas. Iš visų bandytų prieskoniavimo ir kepimo variantų, šis man tinka labiausiai. Gaminasi greitai, lengvai, pagrindinis darbas – laikyti šaldytuve ir ilgai kepti 🙂 Kepsnį ruošiu Kūčių išvakarėse, kad mėsa spėtų sugert visus prieskonius, subrandinti džiovintas slyvas ir įgyti norimą formą. Toliau skaityti „Šventinis kiaulienos sprandinės kepsnys su dž. slyvomis“
Ridikų ir silkutės derinio idėja jau tapo tradicine šventinio meniu dalimi ir jau netgi pakrikštytas „baltąja silke“. Iš visų bandytų ridikų, labiausiai tiko daikonai – didieji, ilgieji ir sultingieji. Bandžiau ir raudonuosius, ir juoduosius burbulus ir supratau, kad su pirmais pavasariniais ridikėliais irgi bus labai skanu. O pavasarį dar būtinai gardinsiu pirmais svogūnų laiškais…
Ridikų gaivumas ir saikingas aitrumas puikiai dera su silkės sūrumu, o per žiemos šventes it sniegas lėkštėje labai puošia stalą.
Aprašysiu proporcijas gausių vaišių stalo lėkštei, kasdienai siūlyčiau pasigaminti perpus mažiau. Toliau skaityti „Silkė su baltuoju ridiku“
Neįprasto skonio, receptas kadaise buvo kritikuotas internautų dėl didelio kiekio majonezo, bet visada galima naudoti mažiau. Skonis tiko visiems ragavusiems.
Didesnei silkinei reikia: Toliau skaityti „Firminė Daivos silkutė – majoneze su pomidorais“
