Baklažanų pyragas

Taip jau būna, kaip kokiam seriale – atsiranda kažkokių daržovių, tai ir gaminu iš jų serijos viską, ką pamenu, kol estafetę perima kita 🙂 Baklažanai… Šį pyragą pirmą kartą gaminau, kai ši daržovė buvo retai sutinkama mūsų kraštuose. Pyrago kepimo subtilybių mane mokė italė, kantriai aiškindama kaip ruošti tešlą ir kaip formuoti įdarą. Anot jos, pagal įdaro dėliojimo formą galima suprasti kokios tautybės kepėjas tai gamino. Na, gal ir būtų galima nukrypti nuo mokymo, bet kad labai jau gražu. Skubantiems siūlau rinktis šaldytą bemielę tešlą, o mėgstantiems sukiotis virtuvėje ir vertinantiems naminį skonį reikia pasiruošti Toliau skaityti „Baklažanų pyragas”

Šokoladinis manų pyragas su spanguolėmis

Na, būna, kad ragaujamas patiekalas patinka, būna, kad patinka labai. Bet tokios euforijos, kokią jaučiau ragaudama šį pyragą, nesu jautusi niekada. Receptas pas mane atklydo iš Ukrainos. Ilgai delsiau, kol pagaliau, sumanius gaminti ką nors saldaus, prisiminiau, kad turiu manų kruopų ir džiovintų spanguolių. Kitų ingredientų visada turiu spintelėse, todėl be vargo užmaišiau tešlą, sukrėčiau ją į kepimo formą ir po valandos jau kaifavome, valgydami labai drėgną, ne itin saldų, spanguolių rūgštele gardintą pyragą. Jis toks drėgnas, kad net neverta barstyti cukraus pudros – ji kaipmat susigeria. Visus recepto matavimus gramais ir mililitrais paverčiau paprastu skaičiavimu stiklinėmis, kokio dydžio ji bebūtų – rezultatas bus puikus, tik pyragas mažesnis arba didesnis. Vidutinio dydžio pyragui naudoju 200ml stiklinę.   Toliau skaityti „Šokoladinis manų pyragas su spanguolėmis”

Keptos kalakutų kepenėlės

Nepamenu kur tai girdėjau, bet sutinku 100 procentų – širdys ir kepenys neteisingai vadinamos subproduktais, tai nuostabūs produktai. Labai mėgstame jų troškinius, paštetus, bet tokiu būdu ruoštos kalakutų kepenėlės yra ypatingos. Tinka ir pietums – su bulvių koše ir burokėlių salotomis, ir salotoms – su daug salotų lapų ir šviežių daržovių, ir kaip šaltas užkandis – ant vienakąsnių, skrebučių, sūrių sausainių. Panašiai esu ruošusi vištienos ir jautienos kepenis – na ne… ne tai. Toliau skaityti „Keptos kalakutų kepenėlės”

Burokėlių karpačio

 Skaniausias burokėlių karpačio gaunasi iš rudeninio derliaus, visada naudoju pailguosius – jie greičiau ir tolygiau išverda ir man kažkuo skanesni, ir kaip dažnai būna, negaliu pasakyti kuo 🙂 Klasikinis padažas man buvo per švelnus, todėl pakeičiau sudėtines dalis pagal save, virti burokėliai man visada skaniausi su Naršarab padažu, tikrai verta jo turėti šaldytuve, o ir nebėra sunku jo rasti prekybcentriuose. Taip paruošti burokėliai ypatinga dera su sordaus skonio sūriais ar keptu varškiniu. Toliau skaityti „Burokėlių karpačio”

Firminės vištienos salotos

Labai seniai gaminamos, bet niekada neatsibostančios salotos. Kaloringos, sočios, labiau šventinės. Naudojant spalvotas paprikas, salotos gaunasi pakankamai žaismingos, tačiau man labiausiai patinka vienspalvės, puoštos ryškesniu akcentu. Vieną spalvą gaunu naudodama baltąją papriką ir marinuotus baltus agurkus. Tokių agurkų parduotuvėse nerasite, bet galima nusipirkti sėklų, užsiauginti jų patiems ir pasimarinuoti kelis stiklainius būtent šioms salotoms. Svarbiausia, kad agurkai būtų aštrūs, jei pirksite marinuotus agurkus, ieškokite čili pipiro stiklainyje arba ant etiketės. Toliau skaityti „Firminės vištienos salotos”

Žiedinių kopūstų (kalafiorų) kamuoliai

 

Pavadinimas šovė į galvą iškarto, pamačius nuotrauką maisto fotografų svetainėje. Nors recepto ir nebuvo, viskas buvo pakankamai aišku, kad greituoju būdu nusipirkčiau reikalingų produktų ir pagaminčiau šį šedevrą. Ištiesų, manau, kad šis kepsnys bus visų ateinančių švenčių stalo puošmena. Šventiška ne tik forma ir pateikimo būdai, skonis irgi nuostabus – žiediniai kopūstai puikiai dera su paukštiena ir šalto rūkymo šonine. Tiesą sakant, nei garnyro nei padažo netrūko, bet per daugel metų bandymų atradau, kad kepsnys puikiai dera su kartu vienoje skardoje keptais burokėliais, bulvių koše ir kokiu šaukštu bruknių ar šermukšnių pagardo.

Pjūvio nuotrauką netrukus įkelsiu 🙂

Toliau skaityti „Žiedinių kopūstų (kalafiorų) kamuoliai”

Želė „Margutis”

Šį desertą gaminu Velykoms, ne tik dėl margumo, o ir dėl to, kad po sočių pietų norisi lengvo saldumyno. Šis būtent toks ir yra. Želė galima stingdyti stiklinėse formose, taurėse ir net silikoninėse keksiukų formelėse – čia jau fantazijai ribų nėra. Skaniausi želė – iš natūralių sulčių, tačiau esu gaminusi ir iš parduotuvinių želė pakuočių, o kartą vaikų stalui esu stingdžiusi įvairių skonių ir spalvų limonadus – vaikai buvo sužavėti 🙂 Toliau skaityti „Želė „Margutis””

Šventinis kiaulienos sprandinės kepsnys su dž. slyvomis

Ta pačia – artėjančių Kalėdų – proga, dar vienas šventinio mėsos patiekalo receptas. Iš visų bandytų prieskoniavimo ir kepimo variantų, šis man tinka labiausiai. Gaminasi greitai, lengvai, pagrindinis darbas – laikyti šaldytuve ir ilgai kepti 🙂 Kepsnį ruošiu Kūčių išvakarėse, kad mėsa spėtų sugert visus prieskonius, subrandinti džiovintas slyvas ir įgyti norimą formą. Toliau skaityti „Šventinis kiaulienos sprandinės kepsnys su dž. slyvomis”

Silkė su baltuoju ridiku

Ridikų ir silkutės derinio idėja jau tapo tradicine šventinio meniu dalimi ir jau netgi pakrikštytas „baltąja silke”. Iš visų bandytų ridikų, labiausiai tiko daikonai – didieji, ilgieji ir sultingieji. Bandžiau ir raudonuosius, ir juoduosius burbulus ir supratau, kad su pirmais pavasariniais ridikėliais irgi bus labai skanu. O pavasarį dar būtinai gardinsiu pirmais svogūnų laiškais…

Ridikų gaivumas ir saikingas aitrumas puikiai dera su silkės sūrumu, o per žiemos šventes it sniegas lėkštėje labai puošia stalą.

Aprašysiu proporcijas gausių vaišių stalo lėkštei, kasdienai siūlyčiau pasigaminti  perpus mažiau. Toliau skaityti „Silkė su baltuoju ridiku”