Paskelbta

Čiliukai meduje

Beveik padariau išvadą, kad tie, kas mėgsta aštrius pojūčius, nebūtinai mėgsta aštrų skonį. Ir atvirkščiai 🙂 O dar būna nei šiokių nei tokių (kaip aš), gaminu aštriuosius pipirus meduje tik mano skonių stiklainiuose vertintojams, pati aštrumų, matyt, atsivalgiau tolimuose kraštuose, todėl kaip aš mėgstu sakyti jelapenizuotus patiekalus dažniausiai gaminu svečiams ar itin šaltos žiemos dienos pietums – kad sušilti iš vidaus, taip, kad pavalgius pvz. chašlamos būtų ne tik sotu, bet ir karšta vidujai. Bet. Esu mačiusi degustuojančių šiuos čiliukus tiesiai iš stiklainio, patikėkite, vaizdas buvo emocionaliai gurmaniškas, vertinantys ugningus skonius sutartinai giria šį konservą.

Visa ko esmė yra ta, kad šiuo būdu konservuojant čili pipirus, jų aitrumas neužmušamas jokiais prieskoniais. Nei taip plačiai naudojamais česnakais, raudonėliais ar čiobreliais, nei netgi … druska. Toliau skaityti „Čiliukai meduje”

Paskelbta

Obuolių acto marinatas

Kuo ilgiau rašau apie konservavimą, tuo daugiau kyla diskusijų ir klausimų. Tai labai džiugina, nes jei per sezoną pavyksta įtikinti nors vieną šeimininkę, kad gaminti „iš akies” yra produktų, laiko ir rudenį dažnai ne itin geros nuotaikos gadinimas – laikau tai puikiu rezultatu.

„Iš akies” galima berti druskos ant kepto kiaušinio, tepti duoną sviestu, tačiau konservavime galioja konservantų ir vandens (jei jis naudojamas) proporcijos. Pavyzdžiui, cukraus į marinatus dedama arba tiek pat kiek druskos, arba žymiai daugiau. Jei 1 litrui vandens pakanka 1 šaukšto druskos, tai cukraus gali būti ir 1, ir 3, ir 5. Vienoje FB grupėje moteris rašė pilanti 1,5 stiklinės cukraus, bet tik 100 ml acto. Ir vėlgi, tai proporcijų reikalas – acto rūgštis gesina cukraus saldumą, tad jei nesinori valgyti agurkų kompoto, reikėtų prisiminti ir tai, kad kuo daugiau cukraus, tuo daugiau ir acto.

Šiandien norėčiau pristatyti dar neaprašytą agurkų marinavimo su obuolių actu receptą ir mažą gudrybę, sutaupančią galybes laiko konservuojant.  Toliau skaityti „Obuolių acto marinatas”

Paskelbta

Granatiniai burokėliai

Anądien turguje stabtelėjau prie apvalių burokų, ir, matyt, suraukiau nosį, nes pardavėja labai jau įsižeidė ir paklausė: „kas nepatinka?” Smagiai nusijuokėm ir paaiškinau jai, kad nemėgstu apvalių, nes jau eilę metų naudoju tik ilguosius burokus, tai žymiai praktiškiau ir talpiau puode, jei juos verdu, o paskutiniu metu man labai patinka (turbūt jau pastebėjote) viską pjaustyti juostomis. Ir dar pradėjo labai patikti žalio burokėlio skonis, todėl virtuosius, kur įmanoma, išstūmė šviežias skonis.

Šį receptą žinau nuo pat vaikystės, pamenu ir tai, kad medikai labai gyrė tokį derinį, anot jų burokėliai duete su granatais valo kraują.

Gaila, bet dabar prekyboje nebėra granatų sulčių koncentrato, uch koks rūgštus jis būdavo. Ir tikrai labai derėdavo su virto burokėlio saldumu. Dabar išeitis – spausti granatų sultis (sunkiai pagaminamos namų sąlygomis, o pirktinės panašios į granatus tik spalva) arba naudoti tirštąjį granatų padažą Naršarab – šis tikrai tinka. Toliau skaityti „Granatiniai burokėliai”

Paskelbta

Jomajo agurkėliai

Būna, kad susipažįsti su žmogum ir visą likusį pažinties laiką kreipiesi į jį ‘jūs’, o būna, kad nuo pirmo susirašymo jautiesi sutikęs artimą dūšią. Taip ir susipažinome su Jo, lyg tarp kitko, pasidalinant patirtimi apie pavėžėjimo paslaugas Vilniuje (abi buvom nėrę į šią smagią avantiūrą), po to ilgai bekalbant apie jos Suaugusios moters mintis, apie Vilnių, knygas, kulinariją, žmonių elgesio ypatumus… Ir didžiai mano nuostabai, vieną dieną Jo parašė begaminanti ypatingus marinuotus agurkus, kuriuos su dukra šlamšdavusios be sustojimo – tokie skanūs jie būdavo. Žinoma, kad užsimaniau sužinoti receptą, bet vietoj jo pirmiausiai gavau dovanų Jomajo indelį, pusę kurio beplepant karščiu alsuojančiame biure, sulapnojau su dideliu malonumu. Ir aštrūs, ir gaivūs, ir macni. Ne žieminis variantas, bet ne viskas juk turi gyventi po pusę metų rūsy. O vėliau gavau ir receptą, mielai dalinuosi juo su jumis. Toliau skaityti „Jomajo agurkėliai”

Paskelbta

Šoninės kepimo ypatumai

Pagaliau… Pagaliau pavyko nufotografuoti tą mano garsiąją keptą šoninę. Jokie maldavimai palaukti kelias minutes, kol paruošiu aplinką fotosesijai, nepadėdavo. Kepsnys tokio grožio ir tokio gardumo, kad pjaustančiojo peilį galima vadinti žongliravimu, o absoliučią tylą valgant (išskyrus šakučių ir peilių džyrius) visada įvertinu 10 balų. Tai yra aukščiausio skonių pilotažo kepsnys. Ir tik dėl labai elementarių dalykų, kuriuos kai kurie žmonės vadina paslaptimis.

Šio kepsnio paslaptys yra net trys. Viena tai paruošimo būdas, antra – lėtas kepimo būdas, ir, kaip jau ne kartą minėjau, mėsos kokybė. Kuo aukštesnės kokybės mėsa, tuo didesnį kepsnį turėsite. Nejuokauju, nuotraukose, kad ir ne itin kokybiškose, galite matyti, kad skardoje, kurioje kepė mėsa, visiškai nėra skysčio. Tai, kas matosi, yra tik aliejus. Elementarioje parduotuvėje pirkta mėsa, ruošta tokiu būdu, sumažėja dvigubai ir permirksta neaiškiuose skysčiuose. Todėl renkuosi keliais eurais brangesnę ūkininko kiaulaitę. Verta. Dažniausiai perku 2-2,5 kilogramų gabalą, būtinai su oda ir bent trečdaliu raumens. Toliau skaityti „Šoninės kepimo ypatumai”

Paskelbta

Šaltai marinuoti agurkai

Susitikusi smagiai ir labai jaukiai popietei su ex-kolege, prisiminiau jos firminius marinuotus agurkėlius. O čia dar ir kaimynė užsiprašė šviežių kiaušinių, o mainais atnešė pusmaišį lauko agurkų. Pamaniau, kad laikas atidaryti agurkų marinavimo sezoną, bet… niekaip savo tinklarašty neradau to Evos agurkų recepto. Teko pasikapstyti laiškų archyvuose, tuo pačiu perskaityti galybę senų susirašinėjimų, ir ne tik su ja. Taigi, marinuotų agurkų gamyba persikėlė į kitą parą, o aš iki išnaktų dūsavau, skaitydama romantiškus ir labai nostalgiškus laiškus…

O ryte jau buvau radusi receptą. Tai vadinamasis šaltas marinavimo būdas, kai agurkai užpilami tik konservantais, be jokių terminių apdorojimų. Šis receptas tinka tik tiems, kurie nebijo didesnio acto ar cukraus kiekio. Bet ir suvalgyti šio gardumyno vienu kartu daug nesinori, tai labiau užkandis, priedas prie kitų garnyrų, picos ar karštų sumuštinių įdarų ir panašaus maisto, kurio kasdien (tikiuosi) nevalgote. Skamba keistai, bet taip ruoštiems agurkams nereikia nė rūsio ar šaldytuvo, konservai puikiai laikosi kambario temperatūroje. Todėl tikrai verta pasigaminti bent kelis stiklainius, net jei esate konservavimo profanas.  Toliau skaityti „Šaltai marinuoti agurkai”

Paskelbta

Krapų užtepėlė (pesto)

Stebuklai! Nušienavus savo, kaimynės ir mamos krapų derlių, pagaminau mano mėgstamo krapų pagardo. Kitą dieną turėjau susitikti su mergina, dovanojančia galybę stiklainių ir kiaušinių dėklų, todėl padėkai paruošiau indelį pesto dovanų. O po kelių dienų mano labai mylima FB draugė, vaistažolių galių tyrinėtoja Vilija iš Telšių, atsiuntė to pačio indelio nuotrauką. Pasirodo, nežinant susipažinome su Vilniuje gyvenančiu jos sūnumi ir jo drauge, jie nusivežė pesto pas mamą, o kadangi ant indelio buvo etiketė su kūmutės virtuvės logo, Vilija iškart sumojo, kad įvyko tai, ką esame įpratę vadinti sutapimais ar tiesiog stebuklais 🙂 Skanaus, Vilija.

Pesto tipo pagardų gaminu daug ir iš labai įvairių žolelių – klasikinio baziliko, aitriosios gražgarstės, pavasarinių ridikėlių lapelių, o krapus visada šaldydavau. Kol akis neužkliuvo už Dovilės recepto. Visus pagardus gaminu su saulėgrąžomis ar žemės riešutais bei jų aliejais, todėl iš šio recepto skolinausi tik krapų pagardo idėją 🙂   Toliau skaityti „Krapų užtepėlė (pesto)”

Paskelbta

Raugintos burokų juostos – „Burjuostės”

Kadaise vienoje garstronomijos mugėje akis užkliuvo už man nematyto įrankio daržovių „spagečių” gamybai. Tuomet draugė tempė už rankovės, sakydama – kam mokėti už tokį daiktą šitokį kosmosą pinigų? Ir ji buvo absoliučiai teisi. Po kelių mėnesių sendaikčių turguje aptikau tokį patį daiktą, tik dešimtį kartų pigesnį. Gerą mėnesį namiškiams teko valgyti ilgų makaronų formos bulves, cukinijas, agurkus, morkas… Bet didžiausias atradimas slypėjo kitame įrankio gale. Juo galima atpjauti ypatingo plonumo ir platumo juostas. Tuomet gimė marinuotos cukinijų ar agurkų juostos, pradėjau kepti bulvių juostų apkepus, o pernai, beraugiant burokus, pamaniau, kad burokų juostos juk įrūgtų žymiai greičiau. Pridrožiau visą trilitrį, po to sekantį… ir tokiu būdu burokų juostos tapo mūsų namų garnyrų karalienėmis.

Juostoms geriausia rinktis ilgus ir storus burokėlius, tuomet galima pagaminti ir plačių, ir ilgų juostų. Vienam trilitriui stiklainiui pasiruošiu: Toliau skaityti „Raugintos burokų juostos – „Burjuostės””

Paskelbta

Anglyje brandinta jautiena

Mane visada traukė Sibiras, esu skaičiusi galybę knygų, klausiusi beprotiškai įdomių pasakojimų, lig šiol virtuvėje pats mylimiausias Sabinos dovanotas šaukštas yra pagamintas iš kedro medienos. Ir taip jau nutiko, kad neseniai darbo reikalais teko susipažinti su chemijos mokslų daktaru iš Novosibirsko. Per trumpą pažinties dieną spėjome pakalbėti ir apie istoriją, ir apie Sibiro ypatumus. Sužinojęs, kad rašau apie maistą, jis nusprendė man padovanoti savo šeimos receptą. Va čia tai dovana! Receptas nuskambėjo taip neįtikėtinai, kad jau tą patį vakarą nuostabiojoj Nemenčinės turgaus mėsos parduotuvėje nusipirkau šmotą jautienos ir su nekantrumu telefonu instruktavau vyrą, kad ištrauktų iš vakaro kurto kubilo pečiaus anglis.

Ir štai, po kelių savaičių laukimo galiu pasakyti, kad dovana buvo išties neišpasakyto gėrio. Negaliu nepasidalinti su jumis.

Toliau skaityti „Anglyje brandinta jautiena”

Paskelbta

Spalvingas daržovių pyragas

Tie, kas yra ragavę mano svogūnų pyrago, turbūt nesunkiai įsivaizduos kokio gardumo yra ir šis, mat ruošiu jį beveik taip pat, tik su kitokiomis, įvairesnėmis daržovėmis. Nieko naujo sakysite, pažįstamas receptas, matytas vaizdas. Tačiau. Kelis kartus, neiškepus morkų juostoms susimąsčiau kuo jas pakeisti, arba kaip paruošti morkas, kad jos būtų tokios pačios skanios, kaip ir sultingosios cukinijos ar grybus primenantis baklažanas. Ir kilo išganinga mintis, dalinuosi idėja 😉

Pyrago pagrindui reikės: Toliau skaityti „Spalvingas daržovių pyragas”