Paskelbta

Plikytos tešlos ir dviejų sūrių pyragėliai

Aušra atvežė brandinto sūrio, spintelėje radau Šlyninkų miltų, grojo puiki muzika, mintyse sukosi graži emocija apie vieną žmogų ir štai rezultatas 🙂

Jei mėgstate chačiapurius, šie mano kūrybos pyragėliai jums labai patiks. Skubantiems tiks greitas paruošimas, mėgstantiems vyną ar alų – puikus derinys, o nemėgstantiems, kaip aš , saldumynų – sūrus skonis. Tiesą sakant šie pyragėliai dera su viskuo – ir sriuba, ir kaip vienakąsnio pagrindas ir kai tiesiog kažko norisi. Ir labai smagus dalykas – jie kepami keptuvėje, bet be jokių riebalų.

Svarbus momentas – sūrių pasirinkimas. Vienas sūris turėtų būti švelnus, kaip Gouda, o kitas intensyvus kietasis, kaip Džiugas. Bandžiau įterpti ir fetą, bet ji šioje tešloje ištirpo ir nepaliko jokio skoninio pėdsako.  Toliau skaityti „Plikytos tešlos ir dviejų sūrių pyragėliai”

Paskelbta

Ypatingai ruošta lydeka

Lydeka

Ypatingai, nes iš ypatingo žvejo labai netikėtai gavau dovanų… lydeką. Bet ne bet kokią, jau išdorotą ir be anei vieno žvyno ir peleko, vos vos sūdytą ir su citrinos riekelėmis viduje. Profesionaliai paruošta, neginčijamai. Iš krepšelio ištraukus žuvį, namuose pakvipo ežeru ir ūkanomis, och jau tie vasariški rytai… Pati nesibodžiu užmesti meškerės, bet tik šviesiuoju metų laiku, auštant, kai oras dar gaivus. Mano laimikis visada skiriamas namie laukiančiai katei, nes didžiausia pagauta buvo… na, nemeluosiu kaip Tikri Žvejai, kilbukas ir jo dydžio ešeriukas 🙂

Todėl gėlavandenes žuvis kepu itin retai, pusdienį sukau galvą kaip paruošti tokią neeilinę dovaną. Ir tik dar kartą įsitikinau, kad mano namų šaldytuvas stebuklingas. Jame radau liūdinčių šparagų, vakar virtą rabarbarų čatnį, ką tik nupjautų kalendros lapelių ir neseniai lydyto ghee sviesto.  Lydekaitė ir šparagai iškepė ir suderėjo su čatniu tobulai, todėl dalinuosi receptu. Toliau skaityti „Ypatingai ruošta lydeka”

Paskelbta

Rabarbarų padažas (čatnis)

Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.

Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…

Toliau skaityti „Rabarbarų padažas (čatnis)”

Paskelbta

Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai

Jei žiemą norisi įkvėpti vasariškų aromatų, prieskonines žoleles ir kai kurias daržoves geriausia šaldyti. Žinoma, tam reikia turėti didesnį šaldiklį, mūsų namuose dėl to atsirado netgi atskiras buitinis prietaisas, kurio stalčiuose nuo ankstyvo pavasario popieriniuose maišeliuose gulasi paruošti gardumynai. Kodėl nuo ankstyvo pavasario? Nes neturint daržų, tik šiltnamius, reikia taupyti vietą ir šiltojo sezono laiką, todėl jau kovo mėnesį sodinu svogūnus laiškams, sėju galybę kalendrų ir krapų, kad jie spėtų užaugti iki agurkų ir pomidorų daigų atkeliavimo į žemę. Vienas iš didžiausių privalumų tas, kad šaltibarščius galima paruošti ypatingai greitai, o įdėjus šaldytas daržoves, šaltsriubės tampa tikrai šaltomis 🙂

Anksčiau šaldydavau plastikiniuose maišeliuose, tačiau pernai atradau man mielesnį pakavimo būdą – popierinius maišelius. Ant jų lengva užrašyti kas juose yra, jie sugeria net minimalią drėgmę lapuose, todėl šaldant niekas nesulimpa ir nesušoka į ledo luitus. Puiku. Toliau skaityti „Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai”

Paskelbta

Pyragėliai su vištiena ir daržovėmis

Pyragėliai – nepamainomi švediško stalo, vakarėlių ir iškylų palydovai. Vienam tokiam stalui neseniai ruošiau mažus pyragėlius, lėkštės tapo tuščios greičiau nei per penkiolika minučių, ir tai labai paglostė širdį 🙂

Daugeliui pyragėliai asocijuojasi su mielinės tešlos bandele, tačiau yra galybė puikių tešlų, o ką jau kalbėti apie šimtus įdarų variantų ar formų. Mano favoritai – filo tešlos arba lavašo mažyliai su vištiena ir daržovėmis. Ir būtinai barstyti judra ir sezamu (kartais juoduoju).  Filo tešla tikrai nebe naujiena Lietuvoje, jau yra netgi špinatais dažytų lavašo lakštų. Čia jau ką rasite/nuspręsite. Ne mažiau svarbus įdaras.

24 pyragėliams pasiruošiu: Toliau skaityti „Pyragėliai su vištiena ir daržovėmis”

Paskelbta

Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)

Gal ir visai be reikalo pyko meška ant ūkininko toj pasakoj? Pamenat? – viršūnėlės ir šaknelės. Meškai vis atitekdavo „neskanioji” daržovių dalis, bet baigiu įsitikinti, kad visos daržovių dalys yra valgomos! Mano favorito pozicijų niekam neužleidžia morkų lapai, taip pat begaliniai džiaugiamės burokėlių, pastarnokų lapais, o kur dar sultingieji moliūgų stiebai ir nuostabūs žiedai… O pavasarinio virsmo proga pristatau dar vieną naujovę, mano išbandytą tik pernai. Ridikėliai šiemet šalto pavasario proga užaugino daug lapų, todėl labai mielai malu juos ir gaminu užtepėlę. Nesinori vadinti jos pesto, nes iš pesto čia belikęs tik gamybos būdas 🙂 Skonis irgi nieko neprimena, jis turi tik ridikėliams būdingo aitrumo, puikiai derančio su sūriu ir geros kokybės aliejumi.

Ridikėlių lapeliai valgymui naudojami tik jauni, kaip ir dauguma antžeminių daržovių lapų.

Nedideliam indeliui užtepėlės naudoju: Toliau skaityti „Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)”

Paskelbta

Salotos su keptais burokėliais

Ilgąjį savaitgalį svečiavomės Garsios Tylos sodyboje pas nuostabius žmones ir gero skonio ambasadorius. Susipažinome, kai susigundžiau paragauti jų gaminamų patiekalų stiklainiuose (plačiau apie juos čia), paskui sekė jų sūrių degustacijos ir ilgainiui susibičiuliavome šeimomis. Svečiavomės nuostabioj sodyboj prie Nevėžio su dideliais horizontais, paukščių chorais ir pavasariu kvepiančiais sodais. O jau vaišių… Viskas buvo begaliniai gardu, bet šios salotos man, keptų burokėlių fanei, patiko labiausiai. Ir netgi feta buvo naminė, įsivaizduojat?

Didesnei valgytojų kompanijai reikės: Toliau skaityti „Salotos su keptais burokėliais”

Paskelbta

Kiaušiniai su pesto

Kai jau visi farširuotų kiaušinių variantai galutinai pabodo, vieną dieną iš šaldytuvo į mane liūdnai žiūrėjo dešimt virtų kiaušinių, o šalia labai jau spalvingai atrodė pesto indelis. Ir žaibiškai kilo mintis juos pabandyti suporuoti. Ką gi, šiai dienai tai 2017 metų atradimas Nr. 1. Ir labai labai savalaikis, juk jau netrukus Velykos, o po jų visada būna galvaskaudis „ką veikti su virtais kiaušiniais”.  Gaminu dviem būdais – su džiovintais pomidorais arba su džiovintais baravykais, ir su savos gamybos pesto. Puikiai suprantu, kad ne kiekvienas gali (o ir nori) gaminti tai, ką galime nusipirkti prekybcentriuose, todėl įdomumo dėlei nupirkau mažytį stiklainiuką pramoninio pesto ir pagaminau kelis kiaušinius su juo, viskas suderėjo kuo puikiausiai. Toliau skaityti „Kiaušiniai su pesto”

Paskelbta

Avinžirnių rutuliukai – falafeliai

Falafeliai nebėra jokia naujiena Lietuvoje, jau netgi teko užmatyti mobilų kioską, siūlantį jų su įvairiausiais padažais ir daržovėmis. Ką gi, gal jie taps alternatyva kebabams? 🙂

Šį avinžirnių skanėstą ragaudavau kelionių Turkijoje, Afrikos šalyse ir Izraelyje metu, ir atradus savo mėgstamą prieskonių derinį, pradėjau gan dažnai gaminti juos namuose, vakarėliams ar šiaip, kai norisi ko nors nemėsiško. Itin svarbus padažas, gaminu jį iš natūralaus jogurto, tačiau kelis kartus naudojau paprasčiausią kefyrą.

Didelei kompanijai (gausis apie 40 falafelių) ruošiu

Toliau skaityti „Avinžirnių rutuliukai – falafeliai”