… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Užgavėnės su visu blynų paradu šiemet bus pačiame vasario gale, o iki jų galima surengti įvariaspalvių blynų kepimo repeticijas Valentino dienai (raudonuosius) ar netgi vasario 16d. šventei, juk šios trys spalvos yra mūsų tautiškumo simbolis. O galima ir nesirišti prie jokių švenčių, blynus valgome kasdien, tai kodėl gi jų nenuspalvinus ryškiomis spalvomis ir įdomiais skoniais?
Ingredientai blynų tešlai: Toliau skaityti „Spalvotieji blynai”
Labai norėjau nurodyti recepto šaltinį, bet… niekaip neberandu jo 🙂 Prisiminti receptą buvo itin paprasta, greitai suprasite kodėl. Bet kokiu atveju, ačiū pasidalinusiai diskusijų dalyvei, sekmadienio ir pigių produktų viename prekybos centre proga, ėmiau ir iškepiau du kepalus duonos. Kadangi lentynoje šalia avižinių dribsnių gulėjo ir miežiniai, pabandžiau duonos kepimą ir iš jų. Na, pasigailėjau tik to, kad taip ilgai nežinojau apie tokį tobulą duonos kepimo būdą. Ir pati kilnojau antakius skaitydama, dvejojau, nes žinome kiek interneto platybėse yra nesąmoningų, nelogiškų receptų. Smalsumas visgi nugalėjo ir och… Įtariu, kad tai bus viena dažniausiai kepamų mano duonų.
Tekstūra tikrai kitokia, nei įprastinės duonos, prie skonio reikia įprasti, tačiau įpratus, o ir imant domėn, kad paruošti jai tereikia kelių produktų ir kelių minučių, liksite sužavėti.
Mane visada žavėjo mieliniai pyragai su kopūstais, grybais, mėsa. Vienas mėgstamiausių – su raugintais kopūstais. Kopūstai dera su daugeliu kitų produktų, todėl kiekvieną kartą galima išgauti vis kitokį skonį. Mano pyrago tešla kitokia nei tradicinės dėl kefyro joje, o įdaras – su citrinos prieskoniu. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su raugintais kopūstais”
Labai paprastai pagaminama, gaivi ir kvapni užkandėlė. Tinka kaip starteris šventiniam stalui ar švediško stalo vakarėliui ar mielam vakarui su drauge ir taure balto vyno.
Geriausia naudoti riebesnį majonezą, kad jis ilgesnį laiką neišskystų. O štai sūrius galima rinktis pačius įvairiausius, tai jau tikrai skonio reikalas. Svarbu, kad tai būtų sūris iš kietųjų giminės. Šįkart gardžiavomės Garsios tylos sodybos „Debesėliu”, ačiūūū. Toliau skaityti „Gaivi slyvų užkandėlė”
Maloniai kandžiojantis liežuvį padažas. Tiks ne tik su mėsos ar paukštienos kepsniu, bet ir keptos jūrinės žuvies draugijoje. Padažą galima gaminti ir iš krituolių obuolių, jų šiemet pilni sodai. Svarbiausia, kad į konservuojamą padažą nepapultų puvinio, todėl obuolius reikėtų kruopščiai išpjaustyti. Toliau skaityti „Aštrus obuolių padažas”
Vienas iš naujesnių ir labai pasiteisinusių gaminių žiemai.
Labiausiai mėgstame mono konservus, kai marinuojama viena rūšis daržovių, bet paragavus šio derinio, nusprendėme, kad rūsy tokio reikia turėti. Tai puikus garnyras paukštienai ar raudonai mėsai ar tiesiog gardi, maloniai aštri užkanda.
Receptas atkeliavęs iš Pietų šalių, kur baklažanai auginami kone kiekviename darže ir ši daržovė yra labai mėgstama.
Užsiauginti pačiai dar nepavyko, bet iš pirktinių pasigaminti tikrai verta.
Šis gardumynas labai populiarus Pietų šalyse, kur užauga tikrai saldūs arbūzai ir kur gamina tobulą fetą. Pirmą kartą degustavau šį saldžiai sūrų skonį Italijoje, tuomet Ispanijoje, Izraelyje… Gaminu jį vasarą ir ankstyvą rudenį, kai jau ir Lietuvoje atsiranda skanių arbūzų. Labai skanu, gaivu, kontrastinga, dauguma ragavusių pritariamai linksėjo ir tik vaikai truputį raukė nosytes.
Vytintos paprikos, konservuotos aliejuje su prieskoniais, skoniu smarkiai lenkia senjorus pomidorus. Galbūt todėl, kad tai visai naujai atrastas skonis, sumanytas palygint neseniai. Ir jis smarkiai įsiliejo į mūsų namų virtuvę, vytintiems pomidorams liko makaronai, paštetai, sriubos. O šios paprikos užėmė garbingiausią – svečių – zoną, t.y. vienakąsnius, sumuštinukus, karštas užkandėles.
Nepatingėkite pasigaminti bent vieną stiklainį, skonis tikrai nustebins.
Puikus gaminys rudeniop, kai žalumynai baigia savo gyvenimą. Taip ruoštomis žolelėmis gardinu blynus, rytietiškas bandeles, žuvies ar mėsos kepsnius, sriubas… Kiekvienais metais gaunu vis kitokį skonį, nes auginu vis įvairesnių žalumynų. Mums pastaruoju metu pradėjo labai patinkti kalendros, o štai petražolių vengiame. Todėl aprašysiu mūsų namų skonį, jei gaminsite – derinkite pagal savąjį. Toliau skaityti „Žalumynų ruošinys”
Dar viena labai įdomi skonių kombinacija jūsų dėmesiui. Ypač jei jau randate agurkų-peraugėlių.
Seniai marinuojame agurkus ir pomidorus su garstyčiomis, įvairiais lapais, česnakų ir krapų kotais, rodosi ką dar besugalvosi. O štai viename tinklalapyje virė diskusija apie krienus, ne šaknis ar lapus, bet tuos tarkuotus, pirktus pas babytes turguje krienus. Baltus, ne raudonus. Kaipgi nepabandyti? Nesiplėsiu aprašant gautą marinuotų agurkų skonį, tai tiesiog nepakartojamai trašku, gaivu, saikingai aštru… Krienus dėjau į savo labai mėgstamą šaltai marinuotų agurkų marinatą. Toliau skaityti „Su krienais marinuoti agurkai”
