Paskelbta

Šokoladiniai keksiukai su maskarponės kepurėmis

Keksiukai visada labiau siejami su vaikų šventėmis, tačiau šie skanuoliai puikiai tinka ir suaugusiems, ypač tiems, kurie vaikystėje mėgo bezė pyragėlius 🙂 Žinoma, panašumas tik vizualus, bet nesutikau nė vieno, kuris būtų pasakęs kokį neigiamą žodį apie šių skonį. Tikrai tobuli. Tik sunkiai transportuojami ir greitai prarandantys prekinę išvaizdą. Pačius keksiukus galima iškepti net ir kelias dienas prieš planuojamą valgymą, o štai kremą kepurėms reiktų plakti tik prieš pat valgant ir jei jau liktų nesuvalgytų, tai po to keksiukus laikyti šaltai. Galima kremą standinti kukurūzų krakmolu ar specialiais grietinėlės standikliais, bet tai tikrai neprideda gero skonio. Toliau skaityti „Šokoladiniai keksiukai su maskarponės kepurėmis”

Paskelbta

Cinamoninės rožytės

 Vieno kąsnio sausainiukai – puikus arbatos ar kavos puodelio palydovas. Ypač su miela drauge, plepant apie orą ir vaikus 🙂 Kadangi esu lėto gyvenimo šalininkė, renkuosi namie gamintą tešlą, o skubančioms šeimininkėms, kaip visada, pagelbės pusfabrikačiai – šaldyta tešla. Tik šiems sausainiukams labiau tinka mielinė tešla, ne bemielė.

Pirmiausiai užmaišau mielinę tešlą, receptą rasite čia. Toliau skaityti „Cinamoninės rožytės”

Paskelbta

Kepti suktinukai

Šie suktinukai – tikra pirmoji pagalba, kai reikia labai greitai suruošti ką nors užkandžiams. Ar kai susiruošiam į ilgesnę kelionę. Ar netgi pietums. Greituoju būdu gaminu iš šaldytos bemielės tešlos, o jei turiu laiko ir noro, irgi pakankamai greitai pasiruošiu plikytos tešlos (receptą rasite čia). Įdarui dažniausiai naudoju maltą mėsą ar paukštieną, kelis kartus dariau su pievagrybiais ir miško grybais, kartą sukau varškę, saldžiam stalui iškepiau džemu perteptų suktinių. Visgi mėsiški/paukštienos suktinukai visiems patiko labiau. Kepimui reikalinga keptuvė su nesvylančia danga, riebalų kepimui keptuvė išprašys iš tešlos ir įdaro.

Kad neliktų jokių produktų, aprašysiu kartą suskaičiuotas proporcijas. Toliau skaityti „Kepti suktinukai”

Paskelbta

Raugas naminei juodai duonai

Labai džiaugiuosi naujomis pažintimis su Lietuvos ūkininkais, prieš kelis mėnesius atradau žmogų, gaminantį ruginius miltus iš herbicidais nepurkštų rugių. Tai didelė retenybė. Ir miltų skonis yra visiškai kitoks. Ką jau kalbėti apie duoną… Jei pamenate juodą duoną, kuri yra rūgšti, skalsi ir tikrai juoda – būtent tokia iš tokių miltų ir gaunasi.

Daug šeimininkių kepa duoną, bet mažai kuri gamina raugą. Noriu paneigti mitą, jog raugo gamyba yra labai didelio triūso reikalaujantis darbas. Tikrai ne. Reikia tik laiko, o raugas įrūgs pats.

Taigi, į gilų vidutinio dydžio indą dozuoju Toliau skaityti „Raugas naminei juodai duonai”

Paskelbta

Naminis obuolių actas

Jau seniai kirbėjo mintis, kad reikia pasigaminti naminio acto. Ir štai pagaliau atsirado proga – kaimynė rudenį padovanojo žieminių obuolių. Prisiskynėme tiek, kad suvalgyti niekaip nepajėgėm, o kai vasario mėnesį obuoliai pradėjo raukšlėtis, nusprendžiau pabandyti pagaminti obuolių vyno ir jį sugadinti – paversti actu 🙂 Merfio dėsniai veikia visur, pirmas bandymas niekaip nenorėjo virsti actu, ir tapo puikiu vynu (kada nors ir apie tai). O po kelių savaičių gaminta antra partija labai pradžiugino. Natūralus actas skoniu nė kiek nepanašus į pirktinį. Tai labai kvapnus, truputį gazuotas, natūralus produktas. Naudoju jį bet kur, kur reikia acto (valymui tokio produkto naudoti ranka nekyla) – sodai pyragams gesinti, barščiams ir burokėlių salotoms, užpilams, padažams ir net naminiam limonadui gaminti. Ir, žinoma, su nekantrumu laukiu konservavimo sezono, keliolika stiklainių bus konservuoti su šiuo actu. Toliau skaityti „Naminis obuolių actas”

Paskelbta

Silkė su burokėliais ir avinžirniais

Labai mėgstu pupeles, bet labai nemėgstu ilgo mirkymo ir kartais pervirusių ir subyrėjusių. Ruošiantis šventėms norisi jas pasitikti gera nuotaika, vieną kartą taip ir gavosi – nuotaiką beveik sugadino subyrėjusios pupelės klasikinei silkei su burokėliais. Bet tuomet kitame puode mirko avinžirniai falafelių gamybai. Dalį jų paprašiau pavaduoti pupeles mišrainėje ir dabar jau kitokios silkės su burokėliais nebeįsivaizduoju. Toliau skaityti „Silkė su burokėliais ir avinžirniais”

Paskelbta

Margučiai Žėručiai

Štai ir dar vienas itin originalus būdas marginti kiaušinius. Kuo originalus? – ogi tuo, kad juos pagaminti užtruksite tik kelias minutes (neskaitant mirkimo laiko), tuo, kad lukšto tekstūra bus šiurkšti, grublėta. Ir žėrinti sidabriniais atspalviais. Vienintelis ko tikrai nežinau – ar alkoholis, esantis vyne, taipogi įsigeria į lukštą 🙂 Ir dar vienas privalumas – nebūtina ieškoti baltų kiaušinių, šiam marginimui netgi labiau tinka rudieji. Toliau skaityti „Margučiai Žėručiai”

Paskelbta

Želatinu dekupuoti margučiai

Kiekvienais metais ieškau įdomesnių margučių puošybos būdų, man svarbu, kad kiaušinis liktų valgomas. Daržovėmis, arbatomis, žolėmis ir kopūstais marginti kiaušiniai jau pabodo, todėl šiemet atkreipiau dėmesį į dekupažą natūraliomis priemonėmis. Šiandien buvo repeticija ir ji pavyko tiesiog puikiai! Skaičiau ir apie krakmolo klijus, bet juos paliksiu kitiems metams. Toliau skaityti „Želatinu dekupuoti margučiai”

Paskelbta

Karštos salotos su vištiena ir feta

Pavasaris ragina ieškoti žalios spalvos, virtuvėje ji, žinoma, atsiranda žalumynų, pirmų ilgavaisių agurkų formomis. Bet kol šaltis neatleidžia savo gniaužtų, vis dar norisi šilto maisto. Štai tuomet ir gaminu šias puikias salotas, kurias galima tiekti tiek pietums, tiek vakarienei. Gamyba tikrai trumpa, rezultatas garantuotai geras, o skonis… kaip visada skonio reikalas 🙂 Man patinka saldžiai/sūriai/aštrus, keli ragautojai prašė druskos, ją be vargo galima užmalti ant šiltų salotų. Arba išspausti kelis taškelius majonezo (kaip nuotraukoje). Bet būtinai pirmiausiai pabandykite be šių priedų.

Och, kaip sunku spėti nufotografuoti šį patiekalą 🙂 Toliau skaityti „Karštos salotos su vištiena ir feta”

Paskelbta

Bulvinė kiaušinienė

Koks gėris, kad dar yra mada dalintis arba mainytis savo užaugintomis daržovėmis. Pavasarį smagiai juokiausi, kad kaimynė apsiskaičiavo ir pasodino per daug bulvių, dabar juokiasi ji – ėmė ir atnešė man tą maišą priaugusių ne pagal planą ir liepė suvalgyti. Taip ir būna – juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.

Ir taip atsirado tradicija – po šeštadienio vakarienės liko virtų bulvių? Vadinasi sekmadienio rytas prasidės kiaušiniene. Ypatingai tinka šviežios, su lupena virtos bulvės ir būtinas ingredientas – gera kompanija.

2 porcijoms kubeliais supjaustau Toliau skaityti „Bulvinė kiaušinienė”