Virtų bulvių apkepėlė su grybų padažu

Būna, kad po pietų ar vakarienės lieka virtų bulvių, ši apkepėlė – puikus būdas sunaudoti bulves, pagaminant labai netgi gardų patiekalą. Tiesą sakant virtas su lupenomis bulves naudoju tik mišrainėse, apkepuose jaučiu lupenos prieskonį, kuris viską gadina… O dar ir gera proga ištraukti šaldytų grybų iš kameros. Jei nesate grybautojai ar miško grybų mėgėjai, galima naudoti pievagrybius, kreivabudes ar kitus pramoninius grybus, kuriuos rasite parduotuvėse.

Kokios formos apkepą kepti – nuotaikos reikalas. Kartais naudoju apvalią ar stačiakampę silikono formą, o kartais tešlą sukrečiu į keksiukų formeles.

5-6 virtas bulves (skaičiuokite ne pjaustytas bulves 😉 Toliau skaityti „Virtų bulvių apkepėlė su grybų padažu”

Sultinys su špinatais

Žiema – toks jau metų laikas, kai organizmas prašo šiltensio ir sąlyginai riebesnio maisto. Pavyzdžiui vištienos sultinio. Nežinau kaip jums, bet man sultinys asocijuojasi su šiltai apmūturiuota gerkle, termometru pažasty ir šilta lova, žodžiu su tom nelaimėliškom dienom, kai aplanko peršalimas ar gripas. Placebo, sakysit – na, placebo. Bet man sultinys tokiomis dienomis tiesiog būtinas. Ir būtinai gamintas iš naminės vištaitės.

Kadangi jau sukauptas nemažas sultinio virimo bagažas, norisi vis naujesnio skonio. Vienas papildomas produktas ir prieskonis, ir sultinys tampa gardžia ir spalvinga sriuba. Toliau skaityti „Sultinys su špinatais”

Bandelės su varške

Šios bandelės užima ypatingai pagarbią vietą mūsų namuose dėl rūgštelėjusios varškės ir minimalaus cukraus kiekio. Žinoma, daug paprasčiau iškočiotą tešlą pertepti varškės įdaru, susukti ir supjaustyti riekelėmis, nei kiekvieną bandelę atidžiai ir kruopščiai formuoti rankomis. Tačiau atviras varškės sluoksnis papildomai apkepa, įgauna traškią plutelę, būtent todėl ir yra skanesnis. Bent jau mums 🙂

Bandelės išlieka šviežios pakankamai ilgai, jei jos laikomos sandariai uždarytame maišelyje ar pridengtos stikliniu gaubtu. Toliau skaityti „Bandelės su varške”

Kokosinė žuvienė

Kadaise anyta virdavo žuvienę grietinėlėje, niekada taip ir nepamėgau tos sriubos, gamintos iš riebios lašišos. Todėl pasidalinsiu su jumis savo mėgstamiausios žuvienės receptu. Jei visgi mėgstate riebesnį skonį, šiai sriubai rinkitės kitą jūrinę žuvį – lašišą, riebžuvę, vilkžuvę ir pan. Ištiesų svarbu, kad žuvis nebūtų iš gėlo vandens telkinio, ji visiškai nedera su kokosu. O kokosų pieną lengvai pasigaminsite namie, receptas čia.

Ši sriuba pagaminama itin greitai, pavyks ir studentui ir net virtuvėje besisukiojantiems vaikams. Toliau skaityti „Kokosinė žuvienė”

Kokosų „pienas”

Įkvėpta vienos maisto rašytojų diskusijos, irgi pabandžiau pasigaminti kokosų „pieno” iš kokosų drožlių. O ir proga buvo – jau seniai buvau sumaniusi savaitgalį palepinti šeimyną trupučiu egzotikos (kokosinę žuvienę aprašysiu netrukus). Todėl perverčiau kelis maisto rašytojų blogus ir supratau, kad pasigaminti kokosų „pieno” yra neįtikėtinai paprasta. Tereikia turėti kokosų drožlių, vandens ir kokteilinę/smulkintuvą/virtuvinį kombainą.

Proporcija visada 1:2, pvz. Toliau skaityti „Kokosų „pienas””

Tobula mielinė tešla

Bandelės ar pyragai su vaisiais, uogiene ar varške, mėsa, lašinukais, grybais. ryžiais ar kopūstais… Mmm…   Įdarai, žinia, yra skonio reikalas, vistik skonio pagrindas – teisinga tešla. Sumaniau atskirai aprašyti pačios paprasčiausios iš visų man žinomų tešlų receptą. Pagirtinas yra ne tik tešlos paruošimo paprastumas ir greitis, bet ir gaminių iš jos skonis, nerandu kito žodžio apibūdinti jį, kaip tik tobulas 🙂 Toliau skaityti „Tobula mielinė tešla”

Mielinis pyragas su obuoliais ir bruknių uogiene

Mielinei tešlai galima būtų skirti atskirą rubriką, tiek daug yra jos paruošimo receptų ir patarimų. Labai mėgstu gaminti tešlą su šviežiomis mielėmis, tada taip gražiai tešla pučiasi, lipa lauk iš puodo. Tačiau yra ir daug paprastesnių ir greičiau paruošiamų tešlų, ir štai viena jų ir obuolinė – brukninė variacija. Obuoliai čia tiks bet kokie – iš rūsio, iš mamos ar iš parduotuvės. O bruknių pagardą galima keisti bet kokia rūgštesne uogiene ar džemu, be bruknių dar kartais naudoju šermukšnius, tuomet pyragas įgyja dar vieną, maloniai karstelėjusį, skonį. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su obuoliais ir bruknių uogiene”

Plikyti sausainiai

Žiemos vakarai labai tinka sukiojimuisi virtuvėje, todėl dažniau lepinu šeimyną saldumynais. Nors šių sausainių saldumynais vadinti gal ir nederėtų, cukraus juose tikrai nedaug, labiau užburia minkšta, puri tekstūra ir lengvas vanilės prieskonis. Na, tikiu, kad visi esate bent kartą ragavę pirktinių tuščiavidurių plikytinukų, jei mėgstate – pasigaminkite būtent tokių. Šis tešlos receptas tiks ir eklerų gamybai.

Garantuotai geram rezultatui būtinos kelios sąlygos – turi būti vienodas vandens ir pieno kiekis, kiaušiniai turi būti kambario temperatūros ir miltus būtina persijoti. Kol neišmokau šių pamokų, sausainių vaizdas ir skonis labiau liūdino, nei džiugino. Toliau skaityti „Plikyti sausainiai”

Crazy cake – kakavinis pyragas

Super-duper lengvai pagaminamas pyragas, kuris gali būti laisvai transformuojamas į prabangų porėtą ir drėgną tortą, skoniu primenantį Juodo miško ir Kalėdinio meduolio miksą. Net menką patirtį virtuvėje turintys konditeriai lengvai pagamins šį skanėstą, nustebinkite artimuosius ir save 🙂

Pamaniau, kad reiktų išversti pyrago pavadinimą, tačiau nė vienas vertimo variantas man nepasirodė įtikinantis. Paruošimas nėra beprotiškas (nebent beprotiškai lengvas), apdujęs (nebent gaminsite dujinėje orkaitėje) ar tuo labiau išprotėjęs 🙂

Jei rimtai, tai šis pyragas garsus tuo, kad jame nėra kiaušinių ir gyvulinių riebalų, todėl tinkamas besimaitinantiems kitaip. O darom taip.

Toliau skaityti „Crazy cake – kakavinis pyragas”

Avižinių dribsnių košė

Kadaise košių virimo meno mane mokė bobutė, jos dėka moku išvirti (beveik) tobulai birias ar atvirkščiai – sukritusias, šutintas košes. Kiekviena kruopa turi savo specifiką, bet yra viena auksinė taisyklė, galiojanti visoms rūšims – kruopos verdamos vandeny ar piene santykiu 1 dalis kruopų ir 2 dalys skysčio.

Avižiniai dribsniai – greito paruošimo presuota aviža, užpylus verdančiu vandeniu vakare, ryte košės galima netgi nebevirti. Tačiau šalta košė man asmeniškai nelabai patinka, nes joje netirpsta sviestas.

Toliau skaityti „Avižinių dribsnių košė”