Paskelbta

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti „Sprandinė su tuno padažu”

Paskelbta

Obuolinė burokėlių sriuba

Šią sriubą verdu žiemą, tada, kai kaip šiandien – už lango lėtai sninga ir šąla. Žiemą dar ir todėl, kad pirmus raugintus obuolius paragaujame po Naujų metų šventės. Ne bėda, jei neturite raugintų obuoliukų, galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus. Apie tai kiek vėliau, pradžioje reikia pasiskaičiuoti kiek bus valgytojų, nes ši sriuba skani ką tik išvirusi ir tik iš bėdos bėdžiausios pašildyta kitą dieną.

Dar viena tema – virti burokėliai. Aš mėgstu virti šviežią buroką, tačiau taupantiems laiką tikrai tiks vakuumuoti virti (ir netgi jau sutarkuoti) burokėliai. Toliau skaityti „Obuolinė burokėlių sriuba”

Paskelbta

Kokosinė kava

Ačiū Vidai už idėją dėti kokosinio aliejaus į kavą, paragavom – labai skanu. Mėgstu balintą kavą, karvutės pienas su kokosu man „nesuskambėjo”, todėl prisiminiau apie kokosinio pieno skardinę šaldytuve, pabandžiau šliūkštelti šalto – neįtiko, bet va pašildytas suderėjo taip skaniai, kad dabar kiekvieną rytą pradedame tik su šia kava.  Toliau skaityti „Kokosinė kava”

Paskelbta

Tobula bulvių košė

Kaip sakė garsus prancūzų virėjas – bulvių košės skonis priklauso nuo sviesto kiekio joje. Mano firminė košė be sviesto gardinama dar keliais ingredientais. Pieną, žinoma, žino visi, bet svogūnus naudoja retas virėjas. Airiška košė gardinama svogūnų laiškais, košę valgymui su skryliais gardinu spirgučiais, o tiesiog košė tokia: Toliau skaityti „Tobula bulvių košė”

Paskelbta

Marinuota skumbrė su saldžiąja paprika, pievagrybiais ir karamelizuotais svogūnais

Och koks ilgas gavosi pavadinimas, bet norėjosi paminėti visus produktus, kurių dėka ši mišrainė tampa tokia gardžia. Ir šventiška. Silkę mišrainėse jau senokai keičiu namine marinuota skumbre, bet jei gautumėte gerą riebią silkę – ji irgi puikiai tiks. O jei norėtųsi daugiau spalvų – naudokite ne tik raudonas, bet ir geltonas ar oranžines paprikas. Kelis kartus esu įbėrusi sausoje keptuvėje pakepintų saulėgrąžų branduolių, kitą kartą – lukštentų moliūgų sėklų, tiko abu variantai 🙂

Bent dieną prieš pasiruošiu 2-3 skumbres, receptas čia.

Numatytą valgymo dieną pasiruošiu daržoves: Toliau skaityti „Marinuota skumbrė su saldžiąja paprika, pievagrybiais ir karamelizuotais svogūnais”

Paskelbta

Cinamoniniai keksiukai su šokoladu

Tarsi ir paprasti keksiukai, tačiau kvapnūs prieskoniai pripildo namus šventiniu aromatu labai ilgam… Mėgstame juos ir ką tik iškeptus, su pieno ar arbatos puodeliu, tiek atvėsusius su kava. Kaip ir dauguma biskvitinių pyragėlių, šie keksiukai minkšti ir purūs būna tik kelias dienas, bet dar nėra buvę, kad jie lauktų valgytojų tiek laiko.

Dvylikai vidutinio dydžio keksiukų bus reikalinga: Toliau skaityti „Cinamoniniai keksiukai su šokoladu”

Paskelbta

Naujų Metų stalui

Man labai smagu, kad su kiekvienais metais tobulėjame, keičiamės vidujai. Ir kaip dažnai sakau – ne senstame, o bręstame. Su branda ateina ir tradicijų kaita. Jei prieš dešimtmetį šventinio stalo neįsivaizdavome be mišrainių su majonezu, tai dabar jau ir majonezą pasigaminu pati, ir nebevalgome jo tokiais kiekiais, o eilinėmis dienomis net pamirštame apie jį… Sulčių pakuotėse irgi seniai nebėra, limonadų, tortų… Gaivinamės giromis ar beržų sula iš rūsio, o saldumynų mėgėjus palepinu desertais.

Pastaruoju metu šventes pradedame su kepta ėrio ar stirnos koja, ypatingai ruošta šonine, o vėliau mėgaujamės kompanija nebe prie stalo, furšetuojame visuose namuose, kas prie židinio susirangę, kas virtuvėje šnabždasi ir kikena, o kas ir lauko kubile mirksta ir snaiges liežuviais gaudo 🙂 Smagios tos žiemos šventės…

Žvilgtelkite, surinkau mūsų namų šventines pažibas į vieną vietą, gal kas sužibės ir ant jūsų stalo: Toliau skaityti „Naujų Metų stalui”

Paskelbta

Žalumynai ant palangės – morkų lapeliai

Šiemet, kaip niekad anksti užsimaniau žalios spalvos ant palangės ir lėkštėse. Kai tik ruošiu morkų šiaudelius šaldymui, nupjaunu apie 2-3cm koto su žiedynu ir juos sudedu į lėkštę su borteliu, užpilu vandens tiek, kad būtų apsemti kotai iki žiedkočio ir pradedu laukti. Po kelių dienų pradeda kaltis pirmieji lapeliai, ypač, jei lėkštė stovi ant palangės, po kuria yra radiatorius.

Lapelius naudoju maisto puošybai, salotų ir sriubų gardinimui, pyragėlių įdarams. Specialistai teigia, kad morkų lapuose naudingų medžiagų yra netgi daugiau, nei pačiose morkose.

Tokiu pačiu būdu auginu burokėlių, pastarnokų ir ridikų lapelius.

Paskelbta

Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais

Šis troškinys universalus tuo, kad jį galima gaminti su rūkyta šonine, malta jautiena, vištienos ar kalakutienos filė gabaliukais, džiovintais grybais ar šviežiais pievagrybiais… Viskas priklauso nuo pageidavimų arba produktų šaldytuve. Bet kuris variantas bus sotus, kvapnus, spalvingas. Mėgaujamės juo tiek per pietus, tiek vakarieniaudami, skiriasi tik porcijos dydis. Jei jau labai norėtųsi, kad troškinys būtų panašus į čili, užberkite tarkuoto parmezano, nepamaišys.

Priminsiu dar kartą nuostabų atradimą – tiems, kurie negali valgyti ankštinių dėl stipraus pilvo pūtimo – prieš verdant pupeles, pamirkykite jas 15-20min. vandens ir sodos tirpale (1l vandens : 1vš sodos). Maža gudrybė, o efektas nuostabus. Toliau skaityti „Aštrus troškinys su pupelėmis ir džiovintais pomidorais”

Paskelbta

Vafliniai dž. vaisių saldainiai

Šie saldainiai ne tik puiki Kalėdinė dovana, tai ir dovana tiems, kurie vengia ar negali vartoti cukraus. Jo čia nėra, o saldumas – neišpasakytas. Pusę saldainiu visad gaminu su šokoladu, tiems tikriems saldainių gerbėjams, o kitą pusę be šokolado, tik iš vaisių, valflių ir pabarstų. Jie gali būti patys įvairiausi – ir sezamo sėklos, ir malti žemės ar graikiniai riešutai, kakava… Mano mėgstamiausieji šie:

Toliau skaityti „Vafliniai dž. vaisių saldainiai”