Karštaaaaa… Noriu žiemos, sniego. atsinešti iš rūsio marinuotų agurkų, susisupti į pledą ir, kramsnojant agurkus, skaityti knygą prie degančio židinio. O kol yra kaip yra – gaivinamės kuo galime. Kaip ir kiekvieną vasarą, dažnai gaminu vaisių salotas. Jos gaivios, kvapnios, šaldančios, mėgiamos vaikų. Šiandien – su truputį kitokiais priedais. Toliau skaityti „Vaisių salotos gaiviame sirupe”
Panašiu receptu darydavau agurkus, o prieš kelis metus pabandžiau taip marinuoti cukiniją. Darydavau su kapotais petražolių lapeliais, bet jau turbūt supratote, kad naujoji mano manija – morkų lapai. Pernai su morkų lapeliais gamintos cukinijos sulaukė ovacijų ir turbo greičiu ištuštėjusių lentynų rūsy. Kartojam, o kadangi jau išbandyta – dalinuosi ir su Jumis. Toliau skaityti „Česnakiniai cukinijos gabaliukai”
Šį prieskonių mišinį naudoju sriuboms ir mėsos patiekalams gardinti. Į sriubas jo dedu gausiai, 7l puodui – visą valgomąjį šaukštą, ir net su kaupu. Prieskonius visuomet dedu pačiame gale, prieš išjungiant ugnį, tuomet prieskoniai nesuverda, išlieka aromatai ir skoniai. Mėsai (jautienai, kiaulienai, avienai) šį mišinį naudoju kartu su česnakais ir druska. Labai smagu, kad yra galimybė susidžiovinti savo užaugintas daržoves ir žoleles, anksčiau jas pirkdavau turguje. Toliau skaityti „Naminis prieskonių mišinys”
Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – „rūkyti” kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas…
Pagaliau ir mūsų namai kvepia šviežiais grybais. Kadangi voveraičių radome nedaug, tai sumaniau išvirti tirštą sriubą. Atsidariusi šaldytuvą ir šaldiklį paėmiau į akis kritusias daržoves ir jų kombinacija maloniai nustebino. Sriubą teigiamu balu įvertino netgi sriubų (ypatingai grybienių) nemėgstantis kaimynas 🙂 Sezoninė, kvapni, gardi, soti – visa tai buvo ištarta bevalgant. Toliau skaityti „Kopūstienė su voveraitėmis”
Neseniai mama papasakojo, kad būdama sode ir jau užmaišiusi tešlą cukinijų blyneliams, prisiminė, jog neturi keptuvės, todėl tarkius supylė į kepimo skardą ir iškepė orkaitėje, kaip kugelį. Kadangi ji labai gyrė skonį, pabandžiau ir aš. Tik truputį pažaidžiau su padažo skoniu. Rezultatas pradžiugino, visiems labai patiko ir tiko. Kepsim dar ir dar. Toliau skaityti „Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu”
Daug metų eksperimentavusi, ragavusi ir stebėjusi konservuotų agurkų išgyvenimą rūsy, galiu tvirtai pasakyti, jog radau patį geriausią, greičiausią ir paprasčiausią receptą. Jokio marinato likučio puode, jokių sudėtingų skaičiavimo matų, viskas paprasta ir greita. Skoniu jie labiausiai primena pirktinius, gal todėl, kad naudojamas sausas prieskonių mišinys, babytės agurkai su šviežiais lapais visiškai kitokio skonio. Šiuo receptu pagaminti agurkų konservai atlaikė net dvi žiemas, nekeisdami skoninių savybių. Taip taip, mažiname konservų su actu, bet nereiškia, kad jų nebegaminame. Kaipgi apsieiti be marinuotų agurkų žiemą?
Taigi, eiga ir proporcijos: Toliau skaityti „Patikimiausias agurkų konservavimo būdas”
Cukinijos jau lenda iš po lapų, ir kaip ir kiekvieną vasarą, gaminu suktinukus. Kadaise tokius pačius gamindavau iš ilgavaisių agurkų, bet cukinija yra tvirtesnė ir ne tokia vandeninga, todėl gali ilgiau puošti stalą. O be to, cukiniją pradžioje apkepu, todėl skonis dar kitoks. Skoniu ji man asmeniškai irgi lenkia agurką. Lieku ištikima ir kukliam šių suktinukų įdarui, nė vienas kitas bandytas produktas man neįtiko.
Suktinukai puikiai tiks savaitgalio ar šventiniam stalui, vakarėliui. Vaikai neitin mėgsta fetą (išskyrus graikų vaikus, turbūt :)), todėl vaikų stalui jų nerekomenduočiau. Toliau skaityti „Cukinijų suktinukai”
Pirmos cukinijos darže nuskynimo proga 🙂
Gardi užkandėlė, tiekiama karšta ar bent jau šilta. Šaltą pati esu valgiusi, bet svečiams nesiūlyčiau, iš bėdos pašildyčiau orkaitėje. Sudėti produktus į keksiukų formą galima net kelias valandas prieš kepant, todėl visai nesunku prisiderinti prie tiekimo laiko, o ir gamybos laikas tikrai ne iš ilgiausių. Naudoju pirktinę bemielę tešlą, bet turint laiko galima pasigaminti ir jos. Vaikai beveik sutartinai šį užkandį vadina mini picomis. Toliau skaityti „Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru”
