Šio pyrago idėja kilo begaminant saldų tortą su pirktinių sausainių padu. Kartais ištiesų nėra laiko lėto maisto gamybai, kartais netikėtai greitai sulauki svečių – štai ir išeitis! Pyragas skaniausiais tiesiai iš orkaitės, atšalęs irgi labai gardus. Skonis neįprastas, originalus, turtingas, todėl siūlyčiau negadinti jo padažais. Toliau skaityti „Duonos, kalafiorų ir špinatų pyragas”
Tik vienu ingredientu papildytas klasikinis obuolių pyragas, ir vėl naujas skonis. Kokosai išties dera su keptais obuoliais, pyragas gaunasi purus, minkštas, drėgnas, su morenginiu kokosų skonio viršumi. Ne itin šventinis, labiau savaitgalinis ar kai norisi tiesiog kažko „tokio” ir greitai 🙂 Ypatingai skanus ką tik iškepęs. Toliau skaityti „Kokosinis obuolių pyragas”
Šis pyragas būtinai turi bręsti šaldytuve 48h, todėl jis turi tą nepatogumą – atsidarai šaldytuvą, o jis kvepia pyragu, na kaip susilaikyti neparagavus 🙂 Visgi, laukimas turi privalumą, skonis užburs nuo pirmo kąsnio. Džemo pertepimas gražiai sujungia varškės sluoksnį ir padą. Šį pyragą drąsiai rekomenduočiau net ir šventiškiausiam stalui. Aš naudoju žalių pomidorų džemą (receptas čia), bet puikiai tiks ir bet koks kitas, būtinai tirštas, džemas. Toliau skaityti „Varškės pyragas su džemo pertepimu”
Netikėtas atradimas prieš kone 10 metų tapo žiemos desertų favoritu, ir jis šaldymo kameroje per žiemą neužsibūna.
Daugelis ragavusių mano valgantys šaldytus kivius, nes ruošinio skonis ir rūgštus, ir su traškančiomis sėklomis.
Kelis metus iki atradimo bandžiau šaldyti rabarbarų gabaliukus – gaudavosi košė ir tiek, bet štai mintis juos pasaldinti ir sumaišyti su aguonomis virto tobulu pagardu ledams, sausainiams ir net tortų pertepimams.
Šiomis dienomis pjaunu rabarbarų kotus ir gaminu naują partiją ypatingo gardėsio. Toliau skaityti „Rabarbarai žiemai”
Šiandien prisiminiau, kad jau laikas valgyti šviežius rabarbarų kotus. Daug kas juos naudoja tik kompotui ir pyragui, o man jie labai skanūs švieži salotose. Rūgštis pakeičia citrinos sultis padaže, rabarbaro gabaliukai maloniai kramtosi ir gaivina. Beje, jaunų rabarbaro lapų irgi neišmetu, ryt-poryt gaminsiu juose balandėlius.
Dar ir rūgštynės lapoja, tiesiog būtinai užsimaniau tokią karštą dieną atsigaivinti būtent šiomis salotomis. Toliau skaityti „Salotos su rabarbarais”
Jei sąžiningai – nesu didelė žvėrienos mėgėja, bet tik todėl, kad jos beveik niekada neruošdavau. Ir štai pasitaikė proga pasigaminti bebrienos. Perverčiau daug receptų tinklalapių, perskambinau pažįstamiems, gaminantiems „laukinę” mėsą ir ėmėmės gamybos. Gaminau 4kg bebrienos, aprašysiu proporcijas tokiam kiekiui. Toliau skaityti „Bebriena”
Švieži kelionės įspūdžiai iš Italijos ir atsivežtas pesto indelis – manau, kad šie du faktoriai leido man sumanyti pagaminti virtinukus su kiek kitokiu įdaru. Kad sūrio nepasirodytų per mažai, dėjau jo ir į padažą. Sviestas sviestuotas, sakysit, o iš tiesų gavosi netgi labai ypatingas patiekalas. Jei skaičiuojate kalorijas, atsisakykite sūrio padaže arba naudokite liesesnius sūrius. Toliau skaityti „Virtinukai su sūriu ir pesto”
Gardžioji kopūstienė, kurią gaminu truputį kitaip nei esame įpratę. Kaip ir dauguma sriubų, ji yra šildanti, soti, tiršta. Tačiau keptų daržovių skonis kardinaliai pakeičia įprastą. Pastaruoju metu bandome bulves keisti kitomis daržovėmis, šioje sriuboje pavaduotojas – pastarnokas. Sriubos tekstūrą pavadinčiau „pusiau trinta”, nes apkeptos daržovės sultiny tarsi išplaukia. Gamyba tikrai nesudėtinga ir ilgai neužtrunkanti. Toliau skaityti „Kitokia kopūstienė su mėsos kukuliais”
Labai norėjosi ko nors ypatingai skanaus, bet tuo pačiu menančio vaikystės skonius. Sumanėme kepti bulvinius blynus, o turguje akis užkliuvo už šviežių špinatų lapelių. Taip ir gimė naujas receptas. Šie blynai skiriasi nuo klasikos ne tik puresne tekstūra, bet ir gausesne skonių puokšte, mums labaaaai patiko. Toliau skaityti „Špinatiniai bulviniai blynai”
Gal dar ne klasika, bet jau daugelio tikrai ragautas užkandis, mano galva tobulas, kai kažką reikia greitai paruošti, papuošti stalą ir nudžiuginti gomurį. Dabar, kai miškai žaliuoja šviežiais lapeliais, vietoj rukolos į šoninę galima sukti rūgštynių, garšvų, kiaulpienių lapus ar jų miksą, kiekvieną kartą bus kitas skonis. Mane ypatingai nustebino šviežių kiaulpienių lapelių skonis – nė kiek nekartus, intensyvus ir gaivus. Toliau skaityti „Gaivus šoninės ir rukolos užkandis”
