Paskelbta

Fermentuota arbata

Vakar vienas sutiktas žmogus sukėlė ypatingo šaltumo pojūtį, būna juk taip… Ir tuomet prisiminiau apie žiemą ir kas tą šaltumo jausmą šalina. Ogi arbata! Bet ne bet kokia, prisipažinsiu, jau labai daug metų negeriu jokių pirktinių arbatų, o vaistines tik tuomet, kai to reikia sveikatai. Žvilgtelėjau į kalendorių ir supratau, kad visi ženklai sakė tą patį – laikas rinkti kai kurių augalų lapus ir ruošti arbatas. Ir šiandien nuo ankstaus ryto jau braidžiojau po mišką su terbele 🙂

Birželis – pats palankiausias mėnuo įvairiausių lapų žieminei arbatai ruošimui. Noriu pasidalinti su jumis net dvejais atradimais kaip paruošti arbatas, kad jos atsiskleistų pačiais spalvingiausiais aromatais.

Fermentacijos sąvoką dažnai suprantame kaip rauginimą ar sūrio gamybą, tačiau yra vienas arbatų ruošimo būdas, turintis tą patį pavadinimą. Fermentuota arbata išties turi žymiai stipresnį aromatą, nei tiesiog džiovinta, o paruošima nesudėtingas.

Prisirenku lapų. Žemuogių. Lazdynų. Juodųjų serbentų. Aviečių. Mėlynių. Vynuogių. Toliau skaityti „Fermentuota arbata”

Paskelbta

Spalvingas daržovių pyragas

Tie, kas yra ragavę mano svogūnų pyrago, turbūt nesunkiai įsivaizduos kokio gardumo yra ir šis, mat ruošiu jį beveik taip pat, tik su kitokiomis, įvairesnėmis daržovėmis. Nieko naujo sakysite, pažįstamas receptas, matytas vaizdas. Tačiau. Kelis kartus, neiškepus morkų juostoms susimąsčiau kuo jas pakeisti, arba kaip paruošti morkas, kad jos būtų tokios pačios skanios, kaip ir sultingosios cukinijos ar grybus primenantis baklažanas. Ir kilo išganinga mintis, dalinuosi idėja 😉

Pyrago pagrindui reikės: Toliau skaityti „Spalvingas daržovių pyragas”

Paskelbta

Ropių sriuba

Antroji kelionė į Islandiją pavyko neįtikėtinai puikiai, vėl įsimylėjau tą vėją, ledynų kvapą ir … ropes. Visi įspūdžiai sugulė Lietuvos ryto straipsnyje (galite paskaityti Čia). O su jumis noriu pasidalinti dar vienu ropių sriubos receptu.

Šia sriuba nustebinsite net išrankiausią sriubų žinovą, ropių aitrumas labai dera su švelniu avienos skoniu ir petražolių intensyvumu. O jei dar naudosite žalius lakštinius, galite  drąsiai gaminti išskirtinių švenčių stalui. Tik vienas svarbus momentas – ši sriuba ypatingai greitai… rūgsta, todėl ją verdu arba tik prieš pat tiekiant, arba išvirusią ir atvėsusią laikau šaldytuve.

Toliau skaityti „Ropių sriuba”

Paskelbta

Šaltsriubė su ridikais arba ropėmis

Labai mėgstu šaltas sriubas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą „zuppa rosa” (ružava sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje ružava sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas. Lieku ištikima tik virtai bulvei 🙂

Mano sezoninės šaltsriubės dažniausiai kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu. Viena iš kolekcijos – su baltuoju ridiku ar dar kitaip vadinamu daikonu. Ragavusiems labai patiko truputis ridiko aitrumo gaiviame rūgščiame skonyje.

O kai vienos iš kelionių į Islandiją metu atradome ir paragavome nepelnytai Lietuvoje pamirštos ropės, sumaniau ir ja pagardinti šią šaltsriubę. Skonis pranoko visus lūkesčius, nė nebežinau kuris variantas skanesnis, su daikonu ar su išraiškingo skonio ropėmis. Toliau skaityti „Šaltsriubė su ridikais arba ropėmis”

Paskelbta

Plikytos tešlos ir dviejų sūrių pyragėliai

Aušra atvežė brandinto sūrio, spintelėje radau Šlyninkų miltų, grojo puiki muzika, mintyse sukosi graži emocija apie vieną žmogų ir štai rezultatas 🙂

Jei mėgstate chačiapurius, šie mano kūrybos pyragėliai jums labai patiks. Skubantiems tiks greitas paruošimas, mėgstantiems vyną ar alų – puikus derinys, o nemėgstantiems, kaip aš , saldumynų – sūrus skonis. Tiesą sakant šie pyragėliai dera su viskuo – ir sriuba, ir kaip vienakąsnio pagrindas ir kai tiesiog kažko norisi. Ir labai smagus dalykas – jie kepami keptuvėje, bet be jokių riebalų.

Svarbus momentas – sūrių pasirinkimas. Vienas sūris turėtų būti švelnus, kaip Gouda, o kitas intensyvus kietasis, kaip Džiugas. Bandžiau įterpti ir fetą, bet ji šioje tešloje ištirpo ir nepaliko jokio skoninio pėdsako.  Toliau skaityti „Plikytos tešlos ir dviejų sūrių pyragėliai”

Paskelbta

Ypatingai ruošta lydeka

Lydeka

Ypatingai, nes iš ypatingo žvejo labai netikėtai gavau dovanų… lydeką. Bet ne bet kokią, jau išdorotą ir be anei vieno žvyno ir peleko, vos vos sūdytą ir su citrinos riekelėmis viduje. Profesionaliai paruošta, neginčijamai. Iš krepšelio ištraukus žuvį, namuose pakvipo ežeru ir ūkanomis, och jau tie vasariški rytai… Pati nesibodžiu užmesti meškerės, bet tik šviesiuoju metų laiku, auštant, kai oras dar gaivus. Mano laimikis visada skiriamas namie laukiančiai katei, nes didžiausia pagauta buvo… na, nemeluosiu kaip Tikri Žvejai, kilbukas ir jo dydžio ešeriukas 🙂

Todėl gėlavandenes žuvis kepu itin retai, pusdienį sukau galvą kaip paruošti tokią neeilinę dovaną. Ir tik dar kartą įsitikinau, kad mano namų šaldytuvas stebuklingas. Jame radau liūdinčių šparagų, vakar virtą rabarbarų čatnį, ką tik nupjautų kalendros lapelių ir neseniai lydyto ghee sviesto.  Lydekaitė ir šparagai iškepė ir suderėjo su čatniu tobulai, todėl dalinuosi receptu. Toliau skaityti „Ypatingai ruošta lydeka”

Paskelbta

Rabarbarų padažas (čatnis)

Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.

Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…

Toliau skaityti „Rabarbarų padažas (čatnis)”

Paskelbta

Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai

Jei žiemą norisi įkvėpti vasariškų aromatų, prieskonines žoleles ir kai kurias daržoves geriausia šaldyti. Žinoma, tam reikia turėti didesnį šaldiklį, mūsų namuose dėl to atsirado netgi atskiras buitinis prietaisas, kurio stalčiuose nuo ankstyvo pavasario popieriniuose maišeliuose gulasi paruošti gardumynai. Kodėl nuo ankstyvo pavasario? Nes neturint daržų, tik šiltnamius, reikia taupyti vietą ir šiltojo sezono laiką, todėl jau kovo mėnesį sodinu svogūnus laiškams, sėju galybę kalendrų ir krapų, kad jie spėtų užaugti iki agurkų ir pomidorų daigų atkeliavimo į žemę. Vienas iš didžiausių privalumų tas, kad šaltibarščius galima paruošti ypatingai greitai, o įdėjus šaldytas daržoves, šaltsriubės tampa tikrai šaltomis 🙂

Anksčiau šaldydavau plastikiniuose maišeliuose, tačiau pernai atradau man mielesnį pakavimo būdą – popierinius maišelius. Ant jų lengva užrašyti kas juose yra, jie sugeria net minimalią drėgmę lapuose, todėl šaldant niekas nesulimpa ir nesušoka į ledo luitus. Puiku. Toliau skaityti „Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai”

Paskelbta

Rabarbarų trupiniuotis

Rabarbarai auga kaip pasiutę, tik spėk pjauti kotus, pjaustyti juos į salotas, malti ir šaldyti žiemai… Ir tuo pačiu nors kartą metuose pagaminti nuodėmingai skanų trupiniuotį. Be miltų, be rafinuoto cukraus, galima netgi be sviesto, keičiant jį kokosų aliejumi, todėl labai toli nuo originalaus recepto. Šis mano mėgstamiausias variantas itin tinka rudens obuolių derliaus šventėms, tuomet namai pakvimpa cinamonu. O pavasarinis rabarbarinis visiškai kitoks – gaivesnis, skalsesnis.

Kadangi trupiniuotį sunku pjaustyti ir gražiai tiekti, jį dažnai kepu keksiukų formelėse, mažose silikoninėse kepimo formose ar nedideliuose stiklainiukuose, taip taip, jie atlaiko kepimo temperatūrą ir be abejo puikiai tinka, kai gardumynas turi su jumis kažkur tolėliau keliauti. Užsukate dangtelį ir į rankinę 🙂   Toliau skaityti „Rabarbarų trupiniuotis”

Paskelbta

Pyragėliai su vištiena ir daržovėmis

Pyragėliai – nepamainomi švediško stalo, vakarėlių ir iškylų palydovai. Vienam tokiam stalui neseniai ruošiau mažus pyragėlius, lėkštės tapo tuščios greičiau nei per penkiolika minučių, ir tai labai paglostė širdį 🙂

Daugeliui pyragėliai asocijuojasi su mielinės tešlos bandele, tačiau yra galybė puikių tešlų, o ką jau kalbėti apie šimtus įdarų variantų ar formų. Mano favoritai – filo tešlos arba lavašo mažyliai su vištiena ir daržovėmis. Ir būtinai barstyti judra ir sezamu (kartais juoduoju).  Filo tešla tikrai nebe naujiena Lietuvoje, jau yra netgi špinatais dažytų lavašo lakštų. Čia jau ką rasite/nuspręsite. Ne mažiau svarbus įdaras.

24 pyragėliams pasiruošiu: Toliau skaityti „Pyragėliai su vištiena ir daržovėmis”