Paskelbta

Rabarbarų padažas (čatnis)

Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.

Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…

Toliau skaityti „Rabarbarų padažas (čatnis)”

Paskelbta

Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai

Jei žiemą norisi įkvėpti vasariškų aromatų, prieskonines žoleles ir kai kurias daržoves geriausia šaldyti. Žinoma, tam reikia turėti didesnį šaldiklį, mūsų namuose dėl to atsirado netgi atskiras buitinis prietaisas, kurio stalčiuose nuo ankstyvo pavasario popieriniuose maišeliuose gulasi paruošti gardumynai. Kodėl nuo ankstyvo pavasario? Nes neturint daržų, tik šiltnamius, reikia taupyti vietą ir šiltojo sezono laiką, todėl jau kovo mėnesį sodinu svogūnus laiškams, sėju galybę kalendrų ir krapų, kad jie spėtų užaugti iki agurkų ir pomidorų daigų atkeliavimo į žemę. Vienas iš didžiausių privalumų tas, kad šaltibarščius galima paruošti ypatingai greitai, o įdėjus šaldytas daržoves, šaltsriubės tampa tikrai šaltomis 🙂

Anksčiau šaldydavau plastikiniuose maišeliuose, tačiau pernai atradau man mielesnį pakavimo būdą – popierinius maišelius. Ant jų lengva užrašyti kas juose yra, jie sugeria net minimalią drėgmę lapuose, todėl šaldant niekas nesulimpa ir nesušoka į ledo luitus. Puiku. Toliau skaityti „Žolelių ir daržovių šaldymo ypatumai”

Paskelbta

Rabarbarų trupiniuotis

Rabarbarai auga kaip pasiutę, tik spėk pjauti kotus, pjaustyti juos į salotas, malti ir šaldyti žiemai… Ir tuo pačiu nors kartą metuose pagaminti nuodėmingai skanų trupiniuotį. Be miltų, be rafinuoto cukraus, galima netgi be sviesto, keičiant jį kokosų aliejumi, todėl labai toli nuo originalaus recepto. Šis mano mėgstamiausias variantas itin tinka rudens obuolių derliaus šventėms, tuomet namai pakvimpa cinamonu. O pavasarinis rabarbarinis visiškai kitoks – gaivesnis, skalsesnis.

Kadangi trupiniuotį sunku pjaustyti ir gražiai tiekti, jį dažnai kepu keksiukų formelėse, mažose silikoninėse kepimo formose ar nedideliuose stiklainiukuose, taip taip, jie atlaiko kepimo temperatūrą ir be abejo puikiai tinka, kai gardumynas turi su jumis kažkur tolėliau keliauti. Užsukate dangtelį ir į rankinę 🙂   Toliau skaityti „Rabarbarų trupiniuotis”

Paskelbta

Pyragėliai su vištiena ir daržovėmis

Pyragėliai – nepamainomi švediško stalo, vakarėlių ir iškylų palydovai. Vienam tokiam stalui neseniai ruošiau mažus pyragėlius, lėkštės tapo tuščios greičiau nei per penkiolika minučių, ir tai labai paglostė širdį 🙂

Daugeliui pyragėliai asocijuojasi su mielinės tešlos bandele, tačiau yra galybė puikių tešlų, o ką jau kalbėti apie šimtus įdarų variantų ar formų. Mano favoritai – filo tešlos arba lavašo mažyliai su vištiena ir daržovėmis. Ir būtinai barstyti judra ir sezamu (kartais juoduoju).  Filo tešla tikrai nebe naujiena Lietuvoje, jau yra netgi špinatais dažytų lavašo lakštų. Čia jau ką rasite/nuspręsite. Ne mažiau svarbus įdaras.

24 pyragėliams pasiruošiu: Toliau skaityti „Pyragėliai su vištiena ir daržovėmis”

Paskelbta

Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)

Gal ir visai be reikalo pyko meška ant ūkininko toj pasakoj? Pamenat? – viršūnėlės ir šaknelės. Meškai vis atitekdavo „neskanioji” daržovių dalis, bet baigiu įsitikinti, kad visos daržovių dalys yra valgomos! Mano favorito pozicijų niekam neužleidžia morkų lapai, taip pat begaliniai džiaugiamės burokėlių, pastarnokų lapais, o kur dar sultingieji moliūgų stiebai ir nuostabūs žiedai… O pavasarinio virsmo proga pristatau dar vieną naujovę, mano išbandytą tik pernai. Ridikėliai šiemet šalto pavasario proga užaugino daug lapų, todėl labai mielai malu juos ir gaminu užtepėlę. Nesinori vadinti jos pesto, nes iš pesto čia belikęs tik gamybos būdas 🙂 Skonis irgi nieko neprimena, jis turi tik ridikėliams būdingo aitrumo, puikiai derančio su sūriu ir geros kokybės aliejumi.

Ridikėlių lapeliai valgymui naudojami tik jauni, kaip ir dauguma antžeminių daržovių lapų.

Nedideliam indeliui užtepėlės naudoju: Toliau skaityti „Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)”

Paskelbta

Salotos su keptais burokėliais

Ilgąjį savaitgalį svečiavomės Garsios Tylos sodyboje pas nuostabius žmones ir gero skonio ambasadorius. Susipažinome, kai susigundžiau paragauti jų gaminamų patiekalų stiklainiuose (plačiau apie juos čia), paskui sekė jų sūrių degustacijos ir ilgainiui susibičiuliavome šeimomis. Svečiavomės nuostabioj sodyboj prie Nevėžio su dideliais horizontais, paukščių chorais ir pavasariu kvepiančiais sodais. O jau vaišių… Viskas buvo begaliniai gardu, bet šios salotos man, keptų burokėlių fanei, patiko labiausiai. Ir netgi feta buvo naminė, įsivaizduojat?

Didesnei valgytojų kompanijai reikės: Toliau skaityti „Salotos su keptais burokėliais”

Paskelbta

Jautiena ir jos ruošimo ypatumai

Vieną dieną vienas linksmas žmogus paklausė – o kaip teisingai iškepti jautienos steiką? Žinia, daug ką lemia kaitra, vartymas, nelaistymas kepant ir norimas kraujo kiekis mėsoje. Bet ne ką svarbesnis yra mėsos paruošimas – marinavimas. Mūsų kieme jautienos kepsnius kepame retai, žarijose dažniau skrudiname liežuvį, širdeles ar iešmus su kiaulienos kryžmės gabaliukais, bet sumaniau pasidalinti su jumis labai paprastu jautienos paruošimu ir 100% garantuotai iškepusia ir sultinga mėsa.

Viena pagrindinių taisyklių – jokios pridėtinės druskos. Ir dar labai svarbu mėsą ruošti iš anksto, t.y. pradėti ruošti „iš vakaro”.

Jautienos kumpį (mano atveju buvo 2,5kg gabalas) gausiai ištepu skystomis garstyčiomis, pačiomis paprasčiausiomis, ne grūdėtosiomis. Vienam kilogramui mėsos naudoju Toliau skaityti „Jautiena ir jos ruošimo ypatumai”

Paskelbta

Karamelinis – šokoladinis maskarponės tortas

Kadangi mano a.a. bobutė buvo garsi Biržų konditerė ir beveik visų miestelio vestuvių/krikštynų/gimtadienių tortų gamintoja, saldumynų vaikystėje atsivalgiau iki valios, o pasibaigus vaikystei pasibaigė ir saldaus skonio pomėgis. Bet gaminti juos kitiems labai mėgstu ir karts nuo karto gimtadienio ar kokios kitos proga sukurpiu kokį tortą. Šis – naujausias mano atradimas, sužavėjęs paruošimo paprastumu, labai sodriu, net sakyčiau turtingu skoniu. Gaminu su riešutais, šokoladu, traškiais, bet labiausiai sužavėjo sumanymas vieną pertepimo sluoksnį pagardinti šaldytomis vyšniomis (be kauliukų).

Kaip lėto gyvenimo būdo šalininkė, mėgstu gaminti pati tiek, kiek išgaliu. Bet jei jums, pvz., staiga prisireiktų skubiai suręsti tortą, šiam galite drąsiai naudoti parduodamus biskvitų lakštus. Rinkitės kakavinius. O aš biskvitą kepu taip: Toliau skaityti „Karamelinis – šokoladinis maskarponės tortas”

Paskelbta

Ruginė jogurtinė duona

Ir dar kartą su šilčiausiais linkėjimais Šlyninkų malūnui ir smagiąjam jo malūnininkui.  Pagaliau pavyko prisijaukinti jo ruginius miltus, pradėjau nuo burokų rauginimo, raugo duonai, o tuomet jau kibau į juodąją duonelę. Mūsų namuose duona valgoma ne itin dažnai, bet ši tiesiog tirpsta. Gal dėl to, kad skonis nostalgiškas, primenantis vasaras pas draugių močiutes kaime ir tokią duoną su niekaip nesukramtomu lašinuku ir šviežiai raugtu agurku. Man pakvipo vasara…  Toliau skaityti „Ruginė jogurtinė duona”

Paskelbta

Burokėlių ir moliūgų sriuba

Ši sriuba itin tinka pietų stalui žvarbią ar niūrią dieną. Pradžiuginsite ne tik skrandį, bet ir akims bus peno – ryškūs burokėliai džiugins kartu su saulės spalvos ciberžole. Naujiena ta, kad jautieną, dedamą į šią sriubą, kepinu kokosų aliejuje, tai suteikia nepakartojamo skoninio žavesio.  Besiruošiant aprašyti sriubą, gaminau ją jau kelis kartus, vienas iš smagesnių atradimų buvo įberti lukštentų moliūgų sėklų į lėkštę tiekiant.  Toliau skaityti „Burokėlių ir moliūgų sriuba”