Saulėtas varškės apkepas

Kas galėtų pagalvoti, kad ciberžolė gali būti tikra ir nelabai 🙂 Mane tuo įtikino lauktuvių iš Maroko parvežusi Miglė. Ji pasakojo pirkusi ciberžolės miltelius kaimo turguje, kuriame turistai apsilanko itin retai. Džiovintas šaknis čiabuviai trynė į miltelius vietoje, primityviomis grūstuvėmis, supildami juos į iš laikraščio lapo susuktą tūtą. Tuomet prisiminiau kokius nerealius vietinius turgus prieš daugybę metų Karibų salose esame aplankę su kita Migle, vien nuo bananų įvairovės raibdavo akys, o kur dar visi egzotiniai vaisiai, prieskoniai ir gyvos mėsos skyriai…

Ciberžole buvau įpratusi spalvinti vištienos troškinius, ryžių garnyrus, sriubas, bet niekada nebuvau pajautusi tokio intensyvaus jos skonio, kokį turi tūkstančius kilometrų iki manęs keliavusi. Tačiau pati pirma mintis išbandyti miltelius kilo Toliau skaityti „Saulėtas varškės apkepas”

Anglyje brandinta jautiena

Mane visada traukė Sibiras, esu skaičiusi galybę knygų, klausiusi beprotiškai įdomių pasakojimų, lig šiol virtuvėje pats mylimiausias Sabinos dovanotas šaukštas yra pagamintas iš kedro medienos. Ir taip jau nutiko, kad neseniai darbo reikalais teko susipažinti su chemijos mokslų daktaru iš Novosibirsko. Per trumpą pažinties dieną spėjome pakalbėti ir apie istoriją, ir apie Sibiro ypatumus. Sužinojęs, kad rašau apie maistą, jis nusprendė man padovanoti savo šeimos receptą. Va čia tai dovana! Receptas nuskambėjo taip neįtikėtinai, kad jau tą patį vakarą nuostabiojoj Nemenčinės turgaus mėsos parduotuvėje nusipirkau šmotą jautienos ir su nekantrumu telefonu instruktavau vyrą, kad ištrauktų iš vakaro kurto kubilo pečiaus anglis.

Ir štai, po kelių savaičių laukimo galiu pasakyti, kad dovana buvo išties neišpasakyto gėrio. Negaliu nepasidalinti su jumis.

Toliau skaityti „Anglyje brandinta jautiena”

Vaisių salotos

Ar ir jūs turite mėgstamus turgaus prekystalius ir pardavėjus? Aš Kalvarijų turguje turiu krienų babytę, šviežios mėsos senuką, iškalbingąjį sėklų ir augalų pardavėją, ekologinio ūkio daržininką, sėklų ir riešutų Almutę. O jei būnu kur netoliese Karoliniškių, visada užsuku pas vaisių tetulę. Yra toks stebuklingai pigių vaisių prekystalis prie išvažiavimo vartų. Nežinia kodėl, bet vaisiai ir daržovės ten būna ypatingai pigūs, todėl visada į mašiną grįžtu pilnais krepšiais gardumynų.

Vaisius galima valgyti atskirai, žinoma, bet yra kažkokia paslaptis, kodėl juos supjausčius ir sumaišius, gaunasi taip skanu. Ypač, jei arbūzas ne visai saldus, ar persikas ne itin minkštas, ar vyšnia rūgštoka.  Toliau skaityti „Vaisių salotos”

Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti

Šiemet beveik nežydėjo sakuros ir išvengėme masinės fotopsichozės, kiekvienais metais užgriūdavusios socialines medijas. Ir ypatingai džiaugiuosi, kad šiemet visi fotografavosi su dideliausiomis bijūnų puokštėmis, reabilituoti vieni nuostabiausių pasauly žiedai ir kvapai. Kaip niekad ilgai džiuginę bijūnų žiedai mano virtuvėje virto arbata, pagardu ir kvepalais. Apie kiekvieną jų ir parašysiu jums, gal norėsite pabandyti.

Bijūnus perdirbimui kerpu nuo šakų, namuose nuskinu žiedlapius, gražiausius atidedu arbatai, apvytusius ar truputį parudavusius – pagardui ir kvepalams. Beje, baltuosius žiedus naudoju tik kvepalams. Toliau skaityti „Bijūnų žiedai ir ką su jais veikti”

Gardžiosios blauzdelės

Vakar su viena maisto tinklaraštininke diskutavome apie vištieną prekybos centruose, dėliojome mums žinomus jų auginimo ir lesinimo pliusus ir minusus ir abejotiną kokybę. Ir abipusiai sutarėme, kad nuo jos… nepabėgsime 🙂 Broilerių mėsa yra skanesnė, nei ūkyje augusios laimingos vištos. Minkštesnė. Lengviau paruošiama. Gardesnė.

O su jumis pasidalinsiu keliomis firminėmis paslaptimis kaip kepti blauzdeles, kad jos būtų ypatingai minkštos.

Toliau skaityti „Gardžiosios blauzdelės”

Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu

Visai neseniai aprašiau vieną labai nesudėtingo, bet labai solidaus, torto su maskarpone receptą. Ir vieno solidaus žmogaus šventės proga buvau paprašyta paruošti ką nors gardaus. Prisiminiau, kad kadaise kepdavau kakavinius keksiukus su sezamo sėklomis ir kaip skaniai jos traškėdavo kepiniuose. Todėl nieko nelaukiant ėmiausi biskvito tešlos. Jai pasiruošiau: Toliau skaityti „Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu”

Saldi sriuba

Turbūt retas nėra ragavęs saldžios sriubos, bet kažkodėl visų paskutinį kartą ragauta saldi sriuba buvo… vaikystėje. Nepelnytai pamirštų sriubų renesansui siūlau pasigaminti gaivios, vasara kvepiančios desertinės sriubos. Miško uogas galite keisti vyšniomis ar avietėmis, o po liepos vidurio neberekomenduojamus vartoti rabarbarus – citrinos sultimis.

4 porcijoms reikia: Toliau skaityti „Saldi sriuba”

Rabarbarų ledai

Vasariško „Debesų” žurnalo numeriui ruošiau šiuos ledus iš pačių pirmutinių, gležnučių, įšalą praaugusių kotų. Kaip gi gardu buvo…

Iki Joninių spėkime prisiragauti rabarbarų, vėliau jų valgyti neberekomenduojama dėl kotuose besikaupiančios oksalo rūgšties. Tačiau ledus juk galima laikyti šaldiklyje ir mėgautis jais kad ir žiemą 🙂

Beje, ledai gali būti ne tik saldūs, bet ir saldžiarūgščiai! Gali būti netgi žali. O jei naudosite raudonuosius rabarbarus, bus rožiniai. Toliau skaityti „Rabarbarų ledai”

Fermentuota arbata

Vakar vienas sutiktas žmogus sukėlė ypatingo šaltumo pojūtį, būna juk taip… Ir tuomet prisiminiau apie žiemą ir kas tą šaltumo jausmą šalina. Ogi arbata! Bet ne bet kokia, prisipažinsiu, jau labai daug metų negeriu jokių pirktinių arbatų, o vaistines tik tuomet, kai to reikia sveikatai. Žvilgtelėjau į kalendorių ir supratau, kad visi ženklai sakė tą patį – laikas rinkti kai kurių augalų lapus ir ruošti arbatas. Ir šiandien nuo ankstaus ryto jau braidžiojau po mišką su terbele 🙂

Birželis – pats palankiausias mėnuo įvairiausių lapų žieminei arbatai ruošimui. Noriu pasidalinti su jumis net dvejais atradimais kaip paruošti arbatas, kad jos atsiskleistų pačiais spalvingiausiais aromatais.

Fermentacijos sąvoką dažnai suprantame kaip rauginimą ar sūrio gamybą, tačiau yra vienas arbatų ruošimo būdas, turintis tą patį pavadinimą. Fermentuota arbata išties turi žymiai stipresnį aromatą, nei tiesiog džiovinta, o paruošima nesudėtingas.

Prisirenku lapų. Žemuogių. Lazdynų. Juodųjų serbentų. Aviečių. Mėlynių. Vynuogių. Toliau skaityti „Fermentuota arbata”

Spalvingas daržovių pyragas

Tie, kas yra ragavę mano svogūnų pyrago, turbūt nesunkiai įsivaizduos kokio gardumo yra ir šis, mat ruošiu jį beveik taip pat, tik su kitokiomis, įvairesnėmis daržovėmis. Nieko naujo sakysite, pažįstamas receptas, matytas vaizdas. Tačiau. Kelis kartus, neiškepus morkų juostoms susimąsčiau kuo jas pakeisti, arba kaip paruošti morkas, kad jos būtų tokios pačios skanios, kaip ir sultingosios cukinijos ar grybus primenantis baklažanas. Ir kilo išganinga mintis, dalinuosi idėja 😉

Pyrago pagrindui reikės: Toliau skaityti „Spalvingas daržovių pyragas”