… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Puikus gaminys rudeniop, kai žalumynai baigia savo gyvenimą. Taip ruoštomis žolelėmis gardinu blynus, rytietiškas bandeles, žuvies ar mėsos kepsnius, sriubas… Kiekvienais metais gaunu vis kitokį skonį, nes auginu vis įvairesnių žalumynų. Mums pastaruoju metu pradėjo labai patinkti kalendros, o štai petražolių vengiame. Todėl aprašysiu mūsų namų skonį, jei gaminsite – derinkite pagal savąjį. Toliau skaityti „Žalumynų ruošinys”
Labai mėgstame svogūnų kišą, be jo jau retai apsieina savaitgalinis pasisėdėjimas su draugais. Tačiau kišas, kaip ir itališkoji pica, turi galybę variacijų, todėl drąsiai ėmiausia eksperimento. Šiuo sezono metu darže pūpso cukinijos ir tiesiog prašosi į krepšį, ir morkos jau didelės ir sultingos. Šią porelę ir pakviečiau sudalyvauti naujo skonio bandyme 🙂
Svogūninis kišas žymiai intensyvesnio skonio, cukinija labai švelni, todėl puikiai tiko česnakas, kurį mėgsta ir morkos. Valgėme ir karštą, ir užkandžiavome, buvo išties skanu. Toliau skaityti „Cukinijų ir morkų kišas”
Alyviniai obuoliai bumpsi į žemę, tik spėk rinkti krituolius. Dažnam, atsivalgiusiam iki soties vasarinių obuolių, kyla klausimas – o ką su jais daryti? Ir kaip kiekvienas metais, verda obuolienę. Aš ne išimtis, pagaminu obuolienės, o kad būtų linksmiau, nudažau ją saulės spalva. Ciberžolė nėra tik mėsos ar paukštienos prieskonis, yra gausybė receptų, kuriuose ji naudojama saldžių patiekalų gamybai, todėl drąsiai bėriau jos į obuolienę.
Ši obuolienė tiks ne tik pyragų gardinimui, ledų spalvinimui, riekei baltos duonos su pieno stikline. Bet ir su paukštiena, na ypatingai skaniai suvalgėme keptas vištienos tulpes, mirkydami į šį geltoną pagardą. Pabandykite, nenusivilsite. Jei neturite alyvinių obuolių, palaukite rudeninių, tik jie prašys daugiau saldumo, cukraus reikėtų dėti daugiau. Toliau skaityti „Geltonoji obuolienė”
Dar viena labai įdomi skonių kombinacija jūsų dėmesiui. Ypač jei jau randate agurkų-peraugėlių.
Seniai marinuojame agurkus ir pomidorus su garstyčiomis, įvairiais lapais, česnakų ir krapų kotais, rodosi ką dar besugalvosi. O štai viename tinklalapyje virė diskusija apie krienus, ne šaknis ar lapus, bet tuos tarkuotus, pirktus pas babytes turguje krienus. Baltus, ne raudonus. Kaipgi nepabandyti? Nesiplėsiu aprašant gautą marinuotų agurkų skonį, tai tiesiog nepakartojamai trašku, gaivu, saikingai aštru… Krienus dėjau į savo labai mėgstamą šaltai marinuotų agurkų marinatą. Toliau skaityti „Su krienais marinuoti agurkai”
Gyventi pušyne – tikra prabanga, bet ji irgi turi savo kainą… Mūsų apylinkėse niekas neužsiaugina kriaušių, pušų kaimynystė skatina ligų atsiradimą. Nepadeda nei ekologinės, nei cheminės priemonės. O ir naudoti jų vengiame. Todėl, kriaušėms pradėjus sproginėti, jas nuskiname ir tuomet ruošiu gardžiuosius kompotus žiemai. Skanu ne tik pakabinti kriaušę iš stiklainio, bet ir pateikti garnyrą paukštienai ar įkomponuoti į gaivų desertą.
Nuskintas kriaušes nuplaunu ir daržovių skustuku nulupu žievę. Neprinokusios kriaušės žievė pernelyg kieta, keli bandymai konservuoti neluptas baigėsi atsisveikinimu neparagavus. Todėl įdedu truputį triūso garantuotam rezultatui. Toliau skaityti „3 skonių kriaušių kompotai”
Viena mergaitė pavadino tortą Šreku, taip penkiametei atrodė šis ryškių, kontrastingų spalvų tortas. Šį spalvų derinį šiemet mačiau jau keliolikoje maisto nuotraukų, receptų neskaičiau, bet sumečiau, kad tai bus špinatų biskvitas ir mėlynių kremas. O šiemet auginu vijoklinį (indinį) špinatą, jo žaluma tokia intensyvi, jog užteko vos 10 lapų visam biskvitui nudažyti. Mėlynių sezonas pačiam įkaršty, todėl ėmiausi kepimo ir plakimo įrankių ir galiu drąsiai pasakyti – dabar tai tortas Nr. 1 mano kolekcijoje. Špinatų skonio biskvite absoliučiai nesijaučia, o štai mėlynės ne tik dažo, o dar ir intensyviai gardina maskarponės kremą. Taigi, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Tortas „Žalioji mėlynė””
Ką tik iš rūsio parnešiau paskutinį šiuo receptu pernai marinuotų agurkų stiklainį ir dabar jau receptą drąsiai galiu vadinti išbandytu. Apie taip gaminamus konservus man pernai parašė Violeta. Tuomet pagalvojau – be sterilizacijos ir aš gaminu, bet kad taip… net be marinato? Viens – du ir pagaminau 12 stiklainių, o žiemą mintimis siunčiau linkėjimus Violetai.
Na, viskas tiesiog super – gamyba, vaizdas, traškumas, skonis. Svarbiausia nenusižengti proporcijoms, o susimaišyti išties sudėtinga, nes viskas skaičiuojasi po 2. Šaukštai be kaupo 😉 Toliau skaityti „Marinuoti agurkai ‘viens-du’”
Pavadinimą šiai duonai sugalvojau ne aš, kai kurie šaltiniai teigia, kad tai švediška duona, viena konditerė pasakojo, kad šalto mielių kildinimo technologija naudojama kai kurių duonos rūšių kepimui pramoniniu būdu. Paslaptis iš tiesų labai maža, bet jau kokio gėrio! Esu aprašiusi ruginės duonos raugo subtilybes, duonos kepimą, o su kvietiniais miltais ilgai turėjau atsargų santykį, kol iš mielų ūkininkų negavau dovanų viso grūdo miltų. Kvietinė duona nuo šiol ir ant mūsų stalo. Kviečiu pabandyti išsikepti tikrai ypatingai lengvai pagaminamos duonelės. Kaip visada, supaprastinau receptūrą lengvesniu produktų matavimu, kad nieko nereiktų sverti ir įmaišiau keletą papildomų ingredientų. Toliau skaityti „Naktinė duona”
Och kokią nuostabią vasarą šiemet turime, daržai žaliuoja lapų žalumynais, o cukinijos auga it pasiutę, tik spėk pjauti. Įsibėgėjus sezonui – naujas, elementarus, bet labai gardus patiekalas. Vegetarui vieną statinaitę įdariau ne mėsos faršu, bet šviežiais grybais, jie irgi labai suderėjo su ryškaus skonio padažu ir švelniąja cukinija. Patiekalas labai tinka savaitgalio pietums su šeima ar vakarėliui su draugais, beje, skanus ir šaltas, tik tuomet reikėtų rinktis minkštesnį fermentinį sūrį, kuris atšalęs netampa kietu ir neįkandamu. Prekinių ženklų neminėsiu, bet patirtis tokia – kuo sūris labiau porėtas, tuo smagiau lydosi ir tuo minkštesnis atvėsęs 😉 Faršas irgi skonio reikalas, tiks ir maltas kiaulienos kumpis, ir kalakutiena. Toliau skaityti „Cukinijų statinaitės daržovių pataluose”
Visi žinome pasaką apie košę iš kirvio. Tai štai labai panašiai viskas ir nutiko su šia sriuba. Lauke atvėso, jau norėjosi karšto maisto ir vyras paprašė kopūstų sriubos. Kopūstą turėjau, bet nei bulvių, nei morkų, nei cukinijos ir net mėsos sultiniui. Važiuoti į parduotuvę nebuvo jokio noro, todėl sumaniau apšvarinti šaldytuvo lentynas ir sukurti naują sriubą. Cha! Lyg ir labai paprasta, bet tuo pačiu originali sriuba. Ir kopūstiškai švelni, ir soti, ir … Toliau skaityti „Miežinė kopūstienė „iš kirvio””
