… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Labai paprastai pagaminama, gaivi ir kvapni užkandėlė. Tinka kaip starteris šventiniam stalui ar švediško stalo vakarėliui ar mielam vakarui su drauge ir taure balto vyno.
Geriausia naudoti riebesnį majonezą, kad jis ilgesnį laiką neišskystų. O štai sūrius galima rinktis pačius įvairiausius, tai jau tikrai skonio reikalas. Svarbu, kad tai būtų sūris iš kietųjų giminės. Šįkart gardžiavomės Garsios tylos sodybos „Debesėliu”, ačiūūū. Toliau skaityti „Gaivi slyvų užkandėlė”
Maloniai kandžiojantis liežuvį padažas. Tiks ne tik su mėsos ar paukštienos kepsniu, bet ir keptos jūrinės žuvies draugijoje. Padažą galima gaminti ir iš krituolių obuolių, jų šiemet pilni sodai. Svarbiausia, kad į konservuojamą padažą nepapultų puvinio, todėl obuolius reikėtų kruopščiai išpjaustyti. Toliau skaityti „Aštrus obuolių padažas”
Vienas iš naujesnių ir labai pasiteisinusių gaminių žiemai.
Labiausiai mėgstame mono konservus, kai marinuojama viena rūšis daržovių, bet paragavus šio derinio, nusprendėme, kad rūsy tokio reikia turėti. Tai puikus garnyras paukštienai ar raudonai mėsai ar tiesiog gardi, maloniai aštri užkanda.
Receptas atkeliavęs iš Pietų šalių, kur baklažanai auginami kone kiekviename darže ir ši daržovė yra labai mėgstama.
Užsiauginti pačiai dar nepavyko, bet iš pirktinių pasigaminti tikrai verta.
Šis gardumynas labai populiarus Pietų šalyse, kur užauga tikrai saldūs arbūzai ir kur gamina tobulą fetą. Pirmą kartą degustavau šį saldžiai sūrų skonį Italijoje, tuomet Ispanijoje, Izraelyje… Gaminu jį vasarą ir ankstyvą rudenį, kai jau ir Lietuvoje atsiranda skanių arbūzų. Labai skanu, gaivu, kontrastinga, dauguma ragavusių pritariamai linksėjo ir tik vaikai truputį raukė nosytes.
Vytintos paprikos, konservuotos aliejuje su prieskoniais, skoniu smarkiai lenkia senjorus pomidorus. Galbūt todėl, kad tai visai naujai atrastas skonis, sumanytas palygint neseniai. Ir jis smarkiai įsiliejo į mūsų namų virtuvę, vytintiems pomidorams liko makaronai, paštetai, sriubos. O šios paprikos užėmė garbingiausią – svečių – zoną, t.y. vienakąsnius, sumuštinukus, karštas užkandėles.
Nepatingėkite pasigaminti bent vieną stiklainį, skonis tikrai nustebins.
Pomidorai noksta šiltnamyje, dėžutėse namie. Norisi atsivalgyti to tikro skonio iki soties, todėl mūsų virtuvėje šiuo metu karaliauja senjorai pomidorai. Rytui, ypač tokiam tingiam ir lietingam, paruošiau šakšuką – labai populiarų Izraelyje patiekalą. Ragavau jo, besilankydama ten prieš daugelį metų, bet tuomet kažkodėl jis man atminty neužsifiksavo. O prieš kelis metus kartotoje kelionėje įsimylėjau šį skonį. Daugelyje šaltinių rašo, kad patiekalui naudojami pomidorų savo sultyse konservai, bet šį variantą palieku šaltajam sezonui, o dabar švieži. Tikri. Raudoni ir geltoni. Ir maža paslaptis – termiškai apdorotuose pomidoruose yra daugiau likopeno nei šviežiuose, sako sveiko mitybos specialistai. O likopenas prailgina jaunystę! 😉 Toliau skaityti „Šakšuka arba pomidorinė kiaušinienė”
Pagaliau atėjo laikas aprašyti vieną labiausiai vykusių eksperimentų su pyragais. Norėjosi, kad ir skonis būtų nepriekaištingas, ir kad akį džiugintų. Ir kad gamyba nebūtų varginanti.
Dabar jau šį pyragą kepu gan dažnai, nes jis yra ne tik puikiai derantis su bet kokio sezono vaisiais ar uogomis, bet dar ir labai lengvai įsimenamas dėl skaičiaus 5. Tuoj suprasite kodėl.
<
p style=”text-align:center;”>Pavasarį pyragą gardinu rabarbarais, vėliau – braškėmis, juodaisiais serbentais, šilauogėmis. Rudenį – obuoliais, žinoma. O žiemą dedu konservuotas vyšnias be kauliukų ar bananą. Variacijoms ribų nėra.
Ispaniškąją paella žino daugelis, ir ne tik tie, kurie lankėsi Ispanijoje. Mano gaminamas ryžių troškinys panašus į paella vizualiai, todėl viena draugė jį vadina Kūmelja (Kūmos paelja). Sėkmingam skoniui labai svarbu teisingai išvirti ryžius, jie turi būti išvirę, bet jokiu būdu nesulipę, kad kiti ingredientai galėtų įsimaišyti. Ypatingą skonį suteiks įdomiai paruoštos morkos, beje, taip dažnai ruošiu morkų drožles garnyrui. Taip pat puikiai sugroja baklažanai, kurie tarsi ištirpsta troškinyje, bet suteikia ryškų skonį. Žodžiu, apie viską iš eilės. Toliau skaityti „Ryžių troškinys su vištiena ir daržovėmis”
Kadangi šventėms gaminame įvairias mišraines, o šventiniam stalui ruošiame ne vieną ir ne du patiekalus, vis norisi sugalvoti kaip palengvinti tas dienas, kai reikia greitai suktis virtuvėje. Viena iš šių idėjų – konservuoti iš karto gabaliukais supjaustytus agurkus mišrainėms. Toliau skaityti „Marinuoti agurkai mišrainėms”
Atslinkus pirmiems rūkams, lauke augančius pomidorus dažniausiai užpuola maras. Išskynus vaisius, daugeliui kyla klausimas – o ką dabar su jais daryti? Galima išvirti dievišką džemą, galima užraugti, o galima ir marinuoti. Procesas nesudėtingas, o šaltuoju sezonu valgysite puikų garnyrą ar užkandą. Jei kitiems konservams tinka bet kokios formos ir spalvos pomidorai, tai šiam galima sakyti specialiai auginu pailgąsias veisles, t.y. klasikinius Roma, San Marzano ir naujai atrastas Isis Candy ir Red Banana. Šių veislių pomidorai talpiai sugula į stiklainius, yra kietesni nei apvalučiai, todėl marinuojant neištyžta. Toliau skaityti „Marinuoti pomidorai”